BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Klaipėdos dramos teatras
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20210328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20211031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211003T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211003T195500
DTSTAMP:20260527T235709
CREATED:20210916T124624Z
LAST-MODIFIED:20211220T140218Z
UID:965-1633280400-1633290900@kdt.lt
SUMMARY:SAULĖS VAIKAI
DESCRIPTION:Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje\, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“\, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų\, nešusių Rusijos carui peticiją\, demonstracija. Nepaisant to\, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta\, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje\, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją. \n\n\n\nPjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas\, tikintis\, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje\, net ir savo šeimą\, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus\, nuoširdžiai tikėdamas\, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis. \nProtasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“\, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“\, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas\, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų\, darosi tiesiog komiškas\, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka\, tiesiog neranda bendros kalbos\, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai\, kiti\, žadindami jo užuojautą\, paprasčiausiai kaulija pinigėlio. \nTaip\, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones\, hermetišką elitą\, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę\, mūsų dienų situaciją. \nTad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą\, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės\, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“. \nĮdomu\, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą\, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje\, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“. \nIstorija kartojasi ciklais\, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas\, kas nugalės: Saulės vaikai\, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos. \nDarykime viską\, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį. \nPjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija)\, įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“). \nSpektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre – pirmasis režisierės L. Grozos pastatymas užsienyje.
URL:https://kdt.lt/event/saules-vaikai/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/IMG_2071-1-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211008T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211008T204000
DTSTAMP:20260527T235709
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065304Z
UID:977-1633717800-1633725600@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211009T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211009T204000
DTSTAMP:20260527T235709
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065307Z
UID:6858-1633804200-1633812000@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2021-10-09/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211010T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211010T194000
DTSTAMP:20260527T235709
CREATED:20211005T125532Z
LAST-MODIFIED:20211020T074732Z
UID:1206-1633885200-1633894800@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_7762-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211017T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211017T194000
DTSTAMP:20260527T235709
CREATED:20211005T125532Z
LAST-MODIFIED:20211020T074733Z
UID:1221-1634490000-1634499600@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai-2021-10-17/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_7762-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211024T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211024T181500
DTSTAMP:20260527T235709
CREATED:20211005T135013Z
LAST-MODIFIED:20220824T101326Z
UID:1271-1635094800-1635099300@kdt.lt
SUMMARY:LABAS RYTAS\, PONE TRIUŠI
DESCRIPTION:„Labas rytas\, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika\, tai narcisistinių fantazijų analizė\, istorija apie tarpgalaktinę draugystę\, apie Budą ir drugelį\, apie mažą paukštelį\, nutūpusį ant peties\, apie šunis\, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis) \nTai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų\, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene\, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją\, paaiškėja vienas dalykas: tai drama\, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis\, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet\, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu. \nPjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas\, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković\, gimęs 1978 m. Belgrade\, gyvenantis Švedijoje\, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos\, Slovėnijos\, Serbijos\, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
URL:https://kdt.lt/event/labas-rytas-pone-triusi-2/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9439-scaled.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR