BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Klaipėdos dramos teatras
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220205T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220205T204000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065306Z
UID:6862-1644085800-1644093600@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2022-02-05/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220206T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220206T192000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065305Z
UID:4294-1644166800-1644175200@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2022-02-06/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220209T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220209T204000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20211129T134031Z
LAST-MODIFIED:20220902T132019Z
UID:4398-1644431400-1644439200@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2-2022-02-09/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220212T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220212T160000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20220113T121307Z
LAST-MODIFIED:20220707T121257Z
UID:5135-1644674400-1644681600@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! ROBOTŲ PASAKOS
DESCRIPTION:Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos\, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų\, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą\, kurią sukūrė Promašina\, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis. \n\nIš gyvenimo pašalinome nereikalingus elementus. Nuolat tobulindami operacinę sistemą\, pašalinome jos klaidas. \n\nMūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to\, sumažinome savo gebėjimą suvokti kultūrą – ji lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip\, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu\, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą\, empatiją\, artumą\, aistrą\, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos\, kad pasaulis taptų paprastesnis.\nAtmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę.\nIš jos mes traukiame istorijas\, kurias vadiname pasakomis. Jas sekame savo vaikams – naujosios kartos modeliams. Pasakos yra įspėjimas – jose mes nuolat ieškome Blyškiaus\, vadinamo Žmogumi\, kuris tarsi virusas užkrečia mūsų sistemą. \nSpektaklio koorganizatorius A. Mickevičiaus institutas\, culture.pl\nPartneris Lenkijos institutas Vilniuje
URL:https://kdt.lt/event/robotu-pasakos/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/01/1920x1080.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220213T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220213T190000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20220113T121307Z
LAST-MODIFIED:20220707T121257Z
UID:5138-1644771600-1644778800@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! ROBOTŲ PASAKOS
DESCRIPTION:Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos\, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų\, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą\, kurią sukūrė Promašina\, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis. \n\nIš gyvenimo pašalinome nereikalingus elementus. Nuolat tobulindami operacinę sistemą\, pašalinome jos klaidas. \n\nMūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to\, sumažinome savo gebėjimą suvokti kultūrą – ji lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip\, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu\, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą\, empatiją\, artumą\, aistrą\, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos\, kad pasaulis taptų paprastesnis.\nAtmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę.\nIš jos mes traukiame istorijas\, kurias vadiname pasakomis. Jas sekame savo vaikams – naujosios kartos modeliams. Pasakos yra įspėjimas – jose mes nuolat ieškome Blyškiaus\, vadinamo Žmogumi\, kuris tarsi virusas užkrečia mūsų sistemą. \nSpektaklio koorganizatorius A. Mickevičiaus institutas\, culture.pl\nPartneris Lenkijos institutas Vilniuje
URL:https://kdt.lt/event/robotu-pasakos-2022-02-13/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/01/1920x1080.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220218T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220218T200000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20211129T090148Z
LAST-MODIFIED:20211220T142934Z
UID:4295-1645209000-1645214400@kdt.lt
SUMMARY:TINKLAS
DESCRIPTION:Pjesė „Tinklas“ parašyta prieš keletą metų. Tačiau dabar\, kai pandemijos metu didelė žmonijos dalis buvo uždaryta saviizoliacijai ir žmonių gyvenimas persikėlė į virtualybę\, ji tapo neįtikėtinai aktuali. Netolima ateitis\, apie kurią kalbama pjesėje\, atėjo greičiau\, negu galėjome įsivaizduoti. \n„Tinklas“ – tai šiuolaikinio Jobo istorija. Apie žmogų\, netekusį viso gyvenimo. Ir jis to net nepastebėjo\, nes aplinkui egzistuoja virtualus pasaulis\, kuriame yra viskas\, ko tik galima užsigeisti. Nors tai tik iliuzija\, bet labai patraukli ir įtikinama. Su 3D vaizdu bei high-end garsu. \n\nTechnologijos tapo ir žmogaus gelbėtoju\, ir kalėjimu. Ir tas žmogus būna sau toje tobuloje kosminėje tuštumoje. Ir įsivaizduoja\, kad viskas tebėra\, kad niekas nedingo. \n\n„Tinkle“ uždarytas ne tik pjesės pagrindinis herojus\, bet ir visi žmonės. Palaipsniui jis vis labiau tolsta nuo tikrojo gyvenimo. Kiekvienas bendravimas veda prie dar aiškesnio suvokimo\, jog jis nebesupranta esminių dalykų – apie save ir artimuosius. Jo egzistencija užlieta bereikšmės informacijos srautu. Jis nori išsiveržti iš šio beprasmybės sūkurio. Galiausiai suteikiama galimybė susitikti akis į akį su savo priklausomybe. \n„Tinklas“ – tai spektaklis apie žmogaus psichologinę\, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu\, aktualus kiekvienam šiuolaikiniam žiūrovui. Šiandien pjesės ir spektaklio idėjos nuskamba\, iš tiesų\, kiek pranašiškai. \nAgnija Leonova – jauna ir perspektyvi režisierė\, dirbusi kartu su dramaturgu M. Vildžiumi kuriant spektaklį „Sapiens“ Juozo Miltinio dramos teatre; Oskaro Koršunovo teatre kartu su kūrybine komanda kūrė scenarijus spektakliams „Y karta“ ir „Y: Alisa“ (pastarasis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“\, viena iš nominacijų buvo už kolektyvinį scenarijaus rašymą); kartu su dramaturgu V. Labanausku rašė scenarijų gatvės spektakliui „Ar aš Don Kichotas?“; dirbo režisieriaus asistente\, statant O. Koršunovo spektaklius „Katedra“\, „Žuvėdra“ ir „Rusiškas romanas“; 2013–2019 m. dirbo režisieriaus asistente ir aktore „Suzuki Company of Toga“ Japonijoje.
URL:https://kdt.lt/event/tinklas/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_4024-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220219T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220219T200000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20211129T090148Z
LAST-MODIFIED:20211220T142934Z
UID:4302-1645295400-1645300800@kdt.lt
SUMMARY:TINKLAS
DESCRIPTION:Pjesė „Tinklas“ parašyta prieš keletą metų. Tačiau dabar\, kai pandemijos metu didelė žmonijos dalis buvo uždaryta saviizoliacijai ir žmonių gyvenimas persikėlė į virtualybę\, ji tapo neįtikėtinai aktuali. Netolima ateitis\, apie kurią kalbama pjesėje\, atėjo greičiau\, negu galėjome įsivaizduoti. \n„Tinklas“ – tai šiuolaikinio Jobo istorija. Apie žmogų\, netekusį viso gyvenimo. Ir jis to net nepastebėjo\, nes aplinkui egzistuoja virtualus pasaulis\, kuriame yra viskas\, ko tik galima užsigeisti. Nors tai tik iliuzija\, bet labai patraukli ir įtikinama. Su 3D vaizdu bei high-end garsu. \n\nTechnologijos tapo ir žmogaus gelbėtoju\, ir kalėjimu. Ir tas žmogus būna sau toje tobuloje kosminėje tuštumoje. Ir įsivaizduoja\, kad viskas tebėra\, kad niekas nedingo. \n\n„Tinkle“ uždarytas ne tik pjesės pagrindinis herojus\, bet ir visi žmonės. Palaipsniui jis vis labiau tolsta nuo tikrojo gyvenimo. Kiekvienas bendravimas veda prie dar aiškesnio suvokimo\, jog jis nebesupranta esminių dalykų – apie save ir artimuosius. Jo egzistencija užlieta bereikšmės informacijos srautu. Jis nori išsiveržti iš šio beprasmybės sūkurio. Galiausiai suteikiama galimybė susitikti akis į akį su savo priklausomybe. \n„Tinklas“ – tai spektaklis apie žmogaus psichologinę\, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu\, aktualus kiekvienam šiuolaikiniam žiūrovui. Šiandien pjesės ir spektaklio idėjos nuskamba\, iš tiesų\, kiek pranašiškai. \nAgnija Leonova – jauna ir perspektyvi režisierė\, dirbusi kartu su dramaturgu M. Vildžiumi kuriant spektaklį „Sapiens“ Juozo Miltinio dramos teatre; Oskaro Koršunovo teatre kartu su kūrybine komanda kūrė scenarijus spektakliams „Y karta“ ir „Y: Alisa“ (pastarasis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“\, viena iš nominacijų buvo už kolektyvinį scenarijaus rašymą); kartu su dramaturgu V. Labanausku rašė scenarijų gatvės spektakliui „Ar aš Don Kichotas?“; dirbo režisieriaus asistente\, statant O. Koršunovo spektaklius „Katedra“\, „Žuvėdra“ ir „Rusiškas romanas“; 2013–2019 m. dirbo režisieriaus asistente ir aktore „Suzuki Company of Toga“ Japonijoje.
URL:https://kdt.lt/event/tinklas-2022-02-19/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_4024-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220220T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220220T194000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20211006T090529Z
LAST-MODIFIED:20220915T114100Z
UID:4305-1645376400-1645386000@kdt.lt
SUMMARY:ELZĖS ŽEMĖ
DESCRIPTION:Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė\, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“\, „Debiutas“\, „Eurazija“\, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių\, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė\, gyvenimo jėgos\, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. \nPagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje\, JAV\, Lenkijoje\, Estijoje\, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje. \n„Elzės žemė“ – tai tikra istorija\, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė\, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais\, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus\, geografijos mokytojas\, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus\, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja\, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija\, atrodytų\, neįtikėtina\, bet reali.
URL:https://kdt.lt/event/elzes-zeme-2022-02-20/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9283-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220225T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220225T214500
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20211129T091920Z
LAST-MODIFIED:20220805T091100Z
UID:4308-1645813800-1645825500@kdt.lt
SUMMARY:KALĖS VAIKAI
DESCRIPTION:S. Šaltenio romanas kaip nacionalinės dramaturgijos kūrinys aktualus šiuo laikotarpiu\, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. Tai romanas\, nukeliantis į donelaitiškąją epochą\, artimą Klaipėdos kraštui istoriškai ir geografiškai. \nRomane susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija\, karai su rusais\, lenkinimas\, pirmieji šviesuoliai: Kristijonas Donelaitis\, Martynas Mažvydas\, Antanas Strazdas – tamsios liaudies švietėjai ir ganytojai; pasakos\, sakmės\, prietarai\, burtai\, užkalbėjimai ir raganavimai; dar senesni – matriarchato bendruomenės – mitų atgarsiai; Šventojo rašto nuotrupos ir postulatai. \nDailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apie šį S. Šaltenio romaną sakė: „Kalės vaikai“ – žiaurus stebuklas\, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais… Knyga\, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo”. \nApdovanojimai: \n2018 m. geriausio spektaklio apdovanojimas XXXIV Rokiškio Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje. Donatui Švirėnui įteiktas prizas už geriausią nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje. \n2018 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ aktorė Karolina Kontenytė apdovanota prizu už geriausią moters (Lotės) vaidmenį.
URL:https://kdt.lt/event/kales-vaikai/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/Kales-vaikai-104-photo-D.Matvejev©-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220226T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220226T211000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20211129T095126Z
LAST-MODIFIED:20220902T131220Z
UID:5139-1645900200-1645909800@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai-2-2022-02-26/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_7255-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220227T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220227T195000
DTSTAMP:20260527T200557
CREATED:20211006T080537Z
LAST-MODIFIED:20220805T082057Z
UID:4336-1645981200-1645991400@kdt.lt
SUMMARY:VAROVAI
DESCRIPTION:Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis. \nVaiko kaltinimas melagingas. \nBet ar tiesa svarbi\, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas\, kad tas veidas pažįstamo žmogaus\, draugo\, mokytojo. \nKraują pajutę varovai jau uodžia orą\, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais. \nRežisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“\, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas\, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas. \n„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu\, ypač tuomet\, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose\, mažoje bendruomenėje\, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome\, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga\, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs\, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio\, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“\, – sako režisierius E. Senkovas. \n„Varovai“\, jo teigimu\, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai\, dėl to turime būti stiprūs\, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių\, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas\, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos\, tiek Lietuvos – mikropasaulį“\, – svarstė E. Senkovas\, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį\, nuolatinę priešų paiešką tarp tų\, kuriuos laiko svetimais. \n2022 m. režisierius Elmārs Seņkovs už spektaklį „Varovai“ nominuotas „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijoje „Režisūra“
URL:https://kdt.lt/event/varovai-2-2022-02-27/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_0053-scaled.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR