BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20210328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20211031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211003T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211003T195500
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20210916T124624Z
LAST-MODIFIED:20211220T140218Z
UID:965-1633280400-1633290900@kdt.lt
SUMMARY:SAULĖS VAIKAI
DESCRIPTION:Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje\, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“\, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų\, nešusių Rusijos carui peticiją\, demonstracija. Nepaisant to\, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta\, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje\, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją. \n\n\n\nPjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas\, tikintis\, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje\, net ir savo šeimą\, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus\, nuoširdžiai tikėdamas\, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis. \nProtasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“\, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“\, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas\, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų\, darosi tiesiog komiškas\, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka\, tiesiog neranda bendros kalbos\, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai\, kiti\, žadindami jo užuojautą\, paprasčiausiai kaulija pinigėlio. \nTaip\, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones\, hermetišką elitą\, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę\, mūsų dienų situaciją. \nTad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą\, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės\, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“. \nĮdomu\, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą\, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje\, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“. \nIstorija kartojasi ciklais\, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas\, kas nugalės: Saulės vaikai\, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos. \nDarykime viską\, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį. \nPjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija)\, įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“). \nSpektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre – pirmasis režisierės L. Grozos pastatymas užsienyje.
URL:https://kdt.lt/event/saules-vaikai/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/IMG_2071-1-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211008T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211008T204000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065304Z
UID:977-1633717800-1633725600@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211009T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211009T204000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065307Z
UID:6858-1633804200-1633812000@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2021-10-09/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211010T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211010T194000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211005T125532Z
LAST-MODIFIED:20211020T074732Z
UID:1206-1633885200-1633894800@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_7762-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211015T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211015T202000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211011T132714Z
LAST-MODIFIED:20220914T105418Z
UID:2005-1634324400-1634329200@kdt.lt
SUMMARY:BŪTI
DESCRIPTION:Monodramos „Būti“ epicentre – jauna mergina Elena\, kuri pirmą kartą gyvenime pati turi priimti svarbų\, tačiau netikėtą ir labai sudėtingą sprendimą. Žinia apie neplanuotai užsimezgusią gyvybę priskiriama prie didžiausių gyvenimo sukrėtimų\, nes sprendimo akimirką žmogus suvokia\, kad gyvenimas bet kuriuo atveju pasikeis negrįžtamai. Pasimetus dėl patiriamo streso Elena užsirašo abortui\, tačiau prieš tai yra pakviečiama apsilankyti konsultacijoje\, kur specialistės patvirtintų jos apsisprendimą. Elena nė nenutuokia\, kad šis vizitas bus lemtingas. \nDovilės Katiliūtės sukurtos spektaklio dramaturgijos pagrindas – tikros moterų\, susidūrusių su neplanuotu nėštumu ar abortu\, istorijos. Dokumentinė medžiaga suteikia pjesei intymumo\, autentiškumo\, atskleidžia itin jautrias temas\, kuriomis visuomenėje kalbėti dažnai nepatogu. Ką pasirinkti? Nėštumo nutraukimą ar gimdymą neturint jokios paramos? Spektaklyje atskleidžiami būties ieškojimai – kaip „būti“? Kaip gyventi su savo pasirinkimu? Kaip kovoti su šių pasirinkimų psichologinėmis pasekmėmis\, nugalint socialinę atskirtį ar vienišumą. Ką mums reiškia būti? Ar mes iš tiesų esame? Ar mes turime teisę spręsti\, ar gali būti kiti? O gal sprendimo metu yra tik kiti? \nSpektaklio baigiamoji dalis – su neplanuotu nėštumu ar abortu susidūrusių žmonių fotografijų paroda „Esu“\, kurią lydės tikros jų istorijos. Dokumentinė paroda skirta atskleisti realius šio reiškinio mąstus šiandieninėje Lietuvoje. Po spektaklio žiūrovai turės galimybę pasinerti į gyvus\, be galo jautrius ir tikrus liudijimus\, kurie teatro fikciją perkels į realybę primenant\, jog teatras tėra melas apie tiesą\, o gyvenime režisieriai esame mes patys. \n\nBūti negalima nebūti. – kur dėsime kablelį? \n\nRežisierė L. Krivickaitė – „Spektaklyje gausu dviprasmiškumo\, šmaikščių situacijų bei nesusipratimų\, dažnai žmonės vengia sunkiomis temomis kalbėti atvirai. Spektaklyje vyraujanti pakili nuotaika\, komiškos situacijos bei humoras tarsi natūrali pagrindinės herojės apsaugos priemonė. Užuot moralizavę ar gazdinę problema\, mes ją pateikiame kaip natūralų\, žmogaus suformuotą reiškinį\, kuris prasidėjo atsiradus galimybei kontroliuoti žmonijos gimstamumą. Neplanuotas nėštumas ar aborto reiškinys iš pažiūros labai tamsios temos\, tačiau pasirinkus tinkamą pažinties būdą ši istorija pasakojama edukuojant žiūrovą\, skatinant jį permąstyti savo atsiradimą bei tikslą šiame pasaulyje. Žmogiškasis skausmas dažnai priverčia atsigręžti į esmines vertybes\, todėl spektaklyje daug meilės ir šviesos\, o pasirinkti\, būti ar ne- kiekvieno asmeninis reikalas.“
URL:https://kdt.lt/event/buti/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_90462-e1642420819501.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211017T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211017T194000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211005T125532Z
LAST-MODIFIED:20211020T074733Z
UID:1221-1634490000-1634499600@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai-2021-10-17/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_7762-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211020T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211020T193000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211013T083903Z
LAST-MODIFIED:20211020T183519Z
UID:2169-1634754600-1634758200@kdt.lt
SUMMARY:Šiuolaikinė opera „Nidos mokyklos kronika“
DESCRIPTION:Visą vasarą Nidoje buvo galima leistis į jos istorijos metraštį perteikiančią garsinę kelionę-šiuolaikinę operą „Nidos mokyklos kronika“. Tai autentiškomis Nidos gyventojų istorijomis paremtas garsinis maršrutas\, atspindintis Nidos mokyklos mokytojų gyvenimą 1923–1944 m. 2016 m. jos buvo publikuotos knygoje „Nidos mokyklos kronika“\, tapusioje operos autorių\, kompozitoriaus Jono Jurkūno ir dramaturgės Kristinos Savickienės\, įkvėpimu. \nŠį rudenį kviečiame į šiuolaikinės operos „Nidos mokyklos kronika“ įrašo kolektyvinę perklausą Klaipėdos dramos teatre. Operoje smėlio\, vandens\, vėjo ir elektrostatiniai garsovaizdžiai persipina su Neringos gyventojų istorijas įgarsinusių aktorių Vytauto Anužio\, Karolinos Kontenytės ir Jono Baranausko balsais\, Čiurlionio kvarteto ir choro „Melos“ atliekama muzika\, o ypatingą realumo jausmą sukuria binauraliniai garso įrašai ir kinematografinio pobūdžio muzikinės kompozicijos. \n„Nidos mokyklos kronika“ patraukli savo betarpiškais liudijimais praėjusių istorinių įvykių\, besiformuojančių regimų ir neregimų sienų. Neringa yra ne tik sausuma\, skirianti druskingą vandenį nuo gėlo. Šiame siaurame žemės ruože\, kuriame vyrauja smėlis ir vėjas\, tarp dviejų vandenų per kasdienybę atsispindi globalaus laiko slinktys. Prieš akis atsiskleidžia savita kronikos transformacija – iš sausų istorinių chronologinių faktų iki giliai asmeninių ir subjektyvių išgyvenimų. Ši sodri dokumentinė medžiaga pati kuria formą\, intrigą ir kulminaciją\, užduoda klausimus\, o atsakymų paieškas palieka mums“\, – pasakojo kompozitorius J. Jurkūnas. \nRenginys nemokamas. Būtina išankstinė registracija. 
URL:https://kdt.lt/event/siuolaikine-opera-nidos-mokyklos-kronika/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/NMK_FB-cover.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211024T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211024T181500
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211005T135013Z
LAST-MODIFIED:20220824T101326Z
UID:1271-1635094800-1635099300@kdt.lt
SUMMARY:LABAS RYTAS\, PONE TRIUŠI
DESCRIPTION:„Labas rytas\, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika\, tai narcisistinių fantazijų analizė\, istorija apie tarpgalaktinę draugystę\, apie Budą ir drugelį\, apie mažą paukštelį\, nutūpusį ant peties\, apie šunis\, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis) \nTai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų\, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene\, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją\, paaiškėja vienas dalykas: tai drama\, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis\, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet\, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu. \nPjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas\, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković\, gimęs 1978 m. Belgrade\, gyvenantis Švedijoje\, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos\, Slovėnijos\, Serbijos\, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
URL:https://kdt.lt/event/labas-rytas-pone-triusi-2/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9439-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211027T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211027T220000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211005T140500Z
LAST-MODIFIED:20211220T141035Z
UID:1282-1635359400-1635372000@kdt.lt
SUMMARY:MŪSŲ KLASĖ
DESCRIPTION:1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai\, Jedvabno gyventojai\, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai\, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai\, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę\, krėtę išdaigas\, kartu svajoję\, kuo bus užaugę. \n„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį\, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo\, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias\, kaip galėtų atrodyti.\nPjesės veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę\, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus\, ir tas pasakojimas tampa universaliu\, kalbančiu apie žmogaus prigimtį\, apie visos žmonijos praeitį\, dabartį\, ir – deja\, bet visai tikėtina – ateitį. \nPjesės autorius T. Słobodzianekas (g. 1955) – lenkų teatro kritikas\, dramaturgas\, režisierius. Nuo 2012 m. – Varšuvos dramos teatro direktorius ir meno vadovas. 1981 m. debiutavo kaip dramaturgas\, 1982 m. ėmėsi ir režisūros. Dirbo Varšuvos\, Krokuvos\, Lodzės\, Poznanės\, Gdansko teatruose literatūrinės dalies vedėju\, režisieriumi ir dramaturgu.\n„Mūsų klasė“ – dažniausiai pasaulyje statoma lenkų pjesė. Nuo jos pirmojo pastatymo Londono nacionaliniame teatre 2009 m. ji buvo suvaidinta Kanadoje\, JAV\, Ispanijoje\, Italijoje\, Čekijoje\, Japonijoje\, Brazilijoje\, Švedijoje\, Izraelyje\, Vengrijoje\, Danijoje. Lietuvoje\, Nacionaliniame dramos teatre\, ją pastatė režisierė Yanna Ross. Oskaras Koršunovas pjesę pastatė Norvegijoje\, Osle (2015). Spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje\, o pati pjesė „Mūsų klasė“ tapo pirmuoju dramos kūriniu Lenkijoje\, apdovanotu prestižine literatūrine „Nikės“ premija (2010). \n\n„Nežinau\, kur prasideda šita istorija. Žinau\, kur ji nepasibaigia.“\nT. Słobodzianek
URL:https://kdt.lt/event/musu-klase/
LOCATION:Valstybinis jaunimo teatras\, Arklių g. 5\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro gastrolės
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_2881-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211028T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211028T220000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211005T140500Z
LAST-MODIFIED:20211220T141035Z
UID:1293-1635445800-1635458400@kdt.lt
SUMMARY:MŪSŲ KLASĖ
DESCRIPTION:1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai\, Jedvabno gyventojai\, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai\, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai\, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę\, krėtę išdaigas\, kartu svajoję\, kuo bus užaugę. \n„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį\, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo\, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias\, kaip galėtų atrodyti.\nPjesės veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę\, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus\, ir tas pasakojimas tampa universaliu\, kalbančiu apie žmogaus prigimtį\, apie visos žmonijos praeitį\, dabartį\, ir – deja\, bet visai tikėtina – ateitį. \nPjesės autorius T. Słobodzianekas (g. 1955) – lenkų teatro kritikas\, dramaturgas\, režisierius. Nuo 2012 m. – Varšuvos dramos teatro direktorius ir meno vadovas. 1981 m. debiutavo kaip dramaturgas\, 1982 m. ėmėsi ir režisūros. Dirbo Varšuvos\, Krokuvos\, Lodzės\, Poznanės\, Gdansko teatruose literatūrinės dalies vedėju\, režisieriumi ir dramaturgu.\n„Mūsų klasė“ – dažniausiai pasaulyje statoma lenkų pjesė. Nuo jos pirmojo pastatymo Londono nacionaliniame teatre 2009 m. ji buvo suvaidinta Kanadoje\, JAV\, Ispanijoje\, Italijoje\, Čekijoje\, Japonijoje\, Brazilijoje\, Švedijoje\, Izraelyje\, Vengrijoje\, Danijoje. Lietuvoje\, Nacionaliniame dramos teatre\, ją pastatė režisierė Yanna Ross. Oskaras Koršunovas pjesę pastatė Norvegijoje\, Osle (2015). Spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje\, o pati pjesė „Mūsų klasė“ tapo pirmuoju dramos kūriniu Lenkijoje\, apdovanotu prestižine literatūrine „Nikės“ premija (2010). \n\n„Nežinau\, kur prasideda šita istorija. Žinau\, kur ji nepasibaigia.“\nT. Słobodzianek
URL:https://kdt.lt/event/musu-klase-2021-10-28/
LOCATION:Valstybinis jaunimo teatras\, Arklių g. 5\, Vilnius\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro gastrolės
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_2881-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211030T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211030T193000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211011T134811Z
LAST-MODIFIED:20211020T081053Z
UID:2041-1635618600-1635622200@kdt.lt
SUMMARY:WHO THE F??K IS ALICE
DESCRIPTION:Imersinis spektaklis “Who the f**k is Alice” – tai fizinio teatro\, judesio ir žodžio spektaklis\, sukurtas inscenizuojant originalią L. Caroll’io romano versiją\, pritaikant ją makabriškam ir sykiu šiuolaikiniam\, žiūrovus įtraukiančiam reginiui\, kurį bus galima ne tik stebėti\, bet ir jame dalyvauti. Aktoriai šiame spektaklyje susilieja su šokėjais\, šokėjai – su DJ leidžiama muzika\, muzika – su iškreiptų veidrodžių karalyste. Šios karalystės svečiai ir dalyviai – žiūrovai turi galimybę patirti šį kartais siurrealistišką pasaulį prieinama pramogine forma. \nĮ renginio erdvę žiūrovų prašome eiti be lauko batų. Rekomenduojame turėti kojines / šlepetes.
URL:https://kdt.lt/event/who-the-fk-is-alice/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_74490.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211030T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211030T204000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211011T074324Z
LAST-MODIFIED:20211020T081017Z
UID:1821-1635620400-1635626400@kdt.lt
SUMMARY:MONGOLIJA
DESCRIPTION:Dviejų dalių spektaklis apie žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje. \nSpektakliui pasirinkta nestandartinė forma\, palaipsniui žiūrovą vedanti iš pasyvaus istorijos stebėtojo\, į „aktyvų mokinį“ ir galiausiai suteikiant platformą žiūrovui įsitraukti į pokalbį. \n„Mongolija“ – tai spektaklis apie žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje. Spektakliui pasirinkta nestandartinė forma\, palaipsniui žiūrovą vedanti iš pasyvaus istorijos stebėtojo\, į „aktyvų mokinį“ ir galiausiai suteikiant platformą žiūrovui įsitraukti į pokalbį. Tiek D. Gumauskas\, tiek spektaklyje vaidinantis Andrius Alešiūnas Dauno sindromą pažįsta iš labai arti. Asmeninėmis istorijomis paremtas spektaklis tyrinėja draugystę ir kelia klausimą\, ar kitoniškumas gali jai trukdyti? \n 
URL:https://kdt.lt/event/mongolija/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_77356-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211031T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211031T193000
DTSTAMP:20260527T214640
CREATED:20211011T134811Z
LAST-MODIFIED:20211020T081054Z
UID:2537-1635705000-1635708600@kdt.lt
SUMMARY:WHO THE F??K IS ALICE
DESCRIPTION:Imersinis spektaklis “Who the f**k is Alice” – tai fizinio teatro\, judesio ir žodžio spektaklis\, sukurtas inscenizuojant originalią L. Caroll’io romano versiją\, pritaikant ją makabriškam ir sykiu šiuolaikiniam\, žiūrovus įtraukiančiam reginiui\, kurį bus galima ne tik stebėti\, bet ir jame dalyvauti. Aktoriai šiame spektaklyje susilieja su šokėjais\, šokėjai – su DJ leidžiama muzika\, muzika – su iškreiptų veidrodžių karalyste. Šios karalystės svečiai ir dalyviai – žiūrovai turi galimybę patirti šį kartais siurrealistišką pasaulį prieinama pramogine forma. \nĮ renginio erdvę žiūrovų prašome eiti be lauko batų. Rekomenduojame turėti kojines / šlepetes.
URL:https://kdt.lt/event/who-the-fk-is-alice-2021-10-31/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_74490.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR