BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20210328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20211031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211103T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211103T200000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211012T134727Z
LAST-MODIFIED:20211020T110851Z
UID:2080-1635966000-1635969600@kdt.lt
SUMMARY:NEKALTAS PRASIDĖJIMAS
DESCRIPTION:Apeirono teatro premjeros „Nekaltas prasidėjimas“ inspiracijos tašku tapo neseniai tarptautinėje spaudoje pasirodęs straipsnis apie Sardinijos saloje\, Cala Gonone akvariume palikuonio susilaukusią ryklio patelę\, kuri daugiau nei dešimt metų gyveno su vienintele savo kompanione – tai pačiai ryklių rūšiai priklausančia patele.\nMokslininkų teigimu\, partenogenezės reiškinys susidarė tose gyvūnų rūšyse\, kurių mirštamumas labai aukštas arba kuriems būdavo sunku susirasti priešingos lyties individą\, pvz amarai\, bitės\, skruzdės\, verpetės ir kt.\nSpektaklio kūrėjai klausimą „kas būna\, kai niekas negimsta?“\, kelia plačiąja prasme – kai negimsta idėjos\, aistra\, vaikai\, revoliucijos\, naujos gyvybės formos? Bet tuo pačiu – ar gali būti\, kad kažkas gimsta ir tada\, kai niekas negimsta?\nAktorių pagrindine priemone pasirinktas baltas popieriaus lapas – savotiška tabula rasa\, kurioje apstu erdvės kažkam užgimti\, bet čia į aprašymą įsiterpia penkių vaikų mama: „Žinokit\, ant A4 bus labai sunku pagimdyti\, nes pražergtos kojos vistiek lįs už kraštų“.
URL:https://kdt.lt/event/nekaltas-prasidejimas/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_91352.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211104T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211104T215000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T071324Z
LAST-MODIFIED:20211220T140550Z
UID:1314-1636050600-1636062600@kdt.lt
SUMMARY:OTELAS
DESCRIPTION:„Otelas“ Oskarui Koršunovui – septintoji Williamo Shakespeare’o pjesė. Režisierius jau yra pastatęs spektaklius pagal šias britų klasiko pjeses: „Vasarvidžio nakties sapnas“\, „Romeo ir Džuljeta“\, „Hamletas“\, „Audra“\, „Užsispyrėlės sutramdymas“\, „Akis už akį“. \n„Otelo“ Jagas – šių dienų influenceris. Jis už tiesos ir melo ribų. Jis žaidžia tamsiausiais jausmais\, tarsi FB algoritmas išskaičiuoja mūsų poreikius ir baimes bei apčiuopęs achilo kulną spaudžia jį taip\, kad mes savo noru tampame jo blogų tikslų juodosiomis avelėmis: bijome karo\, nekenčiame kito\, kaimyno\, svetimo ir svarbiausia – pavydime. Tai pats niekingiausias ir kartu pats efektingiausias valdymas – valdymas sukeliant baimę ir pavydą“\, – apie „Otelo“ premjerą pasakoja O. Koršunovas. \nO. Koršunovo „Otelas“ – prestižinio Avinjono festivalio 2020 m. pagrindinės programos pasirinkimas.
URL:https://kdt.lt/event/otelas/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Ot-22-foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211105T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211105T215000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T071324Z
LAST-MODIFIED:20211220T140550Z
UID:1325-1636137000-1636149000@kdt.lt
SUMMARY:OTELAS
DESCRIPTION:„Otelas“ Oskarui Koršunovui – septintoji Williamo Shakespeare’o pjesė. Režisierius jau yra pastatęs spektaklius pagal šias britų klasiko pjeses: „Vasarvidžio nakties sapnas“\, „Romeo ir Džuljeta“\, „Hamletas“\, „Audra“\, „Užsispyrėlės sutramdymas“\, „Akis už akį“. \n„Otelo“ Jagas – šių dienų influenceris. Jis už tiesos ir melo ribų. Jis žaidžia tamsiausiais jausmais\, tarsi FB algoritmas išskaičiuoja mūsų poreikius ir baimes bei apčiuopęs achilo kulną spaudžia jį taip\, kad mes savo noru tampame jo blogų tikslų juodosiomis avelėmis: bijome karo\, nekenčiame kito\, kaimyno\, svetimo ir svarbiausia – pavydime. Tai pats niekingiausias ir kartu pats efektingiausias valdymas – valdymas sukeliant baimę ir pavydą“\, – apie „Otelo“ premjerą pasakoja O. Koršunovas. \nO. Koršunovo „Otelas“ – prestižinio Avinjono festivalio 2020 m. pagrindinės programos pasirinkimas.
URL:https://kdt.lt/event/otelas-2021-11-05/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Ot-22-foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211107T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211107T184500
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T073441Z
LAST-MODIFIED:20220107T130904Z
UID:1334-1636304400-1636310700@kdt.lt
SUMMARY:ANTIGONĖ
DESCRIPTION:Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tėbus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis\, įrodantis tironui Kreontui\, kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių sukurtuosius. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Netekęs visko Kreontas suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą. \nPrancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) Antigonė – jauna mergaitė\, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį\, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai\, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako\, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas\, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis\, priverčiantis žmones paklusti. \n1942 m. prancūzų dramaturgas Žanas Anujis\, žinomas kaip vienas iš intelektualiosios dramos pradininkų\, perrašė antikinę Sofoklio tragediją „Antigonė“. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas\, Prancūzija buvo okupuota fašistų. Spektaklio premjera 1943 m. okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.
URL:https://kdt.lt/event/antigone-2021-11-07/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_0178-1-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211109T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211109T210000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T063442Z
LAST-MODIFIED:20220805T085255Z
UID:1294-1636482600-1636491600@kdt.lt
SUMMARY:BORISAS GODUNOVAS
DESCRIPTION:Aleksandras Puškinas\, rusų poezijos klasikas\, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m.\, o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais. \n„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis\, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis\, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais\, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio\, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas\, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai\, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų\, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą\, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai. \nNegana to\, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią\, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo\, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą\, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė\, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių\, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas\, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų\, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui\, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru. \nKas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis\, visomis įmanomomis priemonėmis\, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios\, ar drąsus reformatorius\, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito\, tiek liaudies neapykantos? \nVienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką\, tačiau visada savaip ją interpretuoja\, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo\, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“\, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“\, Čekija). \n2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
URL:https://kdt.lt/event/borisas-godunovas/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-17.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211110T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211110T210000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T063442Z
LAST-MODIFIED:20220805T085259Z
UID:1784-1636569000-1636578000@kdt.lt
SUMMARY:BORISAS GODUNOVAS
DESCRIPTION:Aleksandras Puškinas\, rusų poezijos klasikas\, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m.\, o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais. \n„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis\, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis\, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais\, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio\, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas\, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai\, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų\, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą\, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai. \nNegana to\, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią\, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo\, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą\, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė\, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių\, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas\, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų\, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui\, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru. \nKas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis\, visomis įmanomomis priemonėmis\, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios\, ar drąsus reformatorius\, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito\, tiek liaudies neapykantos? \nVienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką\, tačiau visada savaip ją interpretuoja\, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo\, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“\, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“\, Čekija). \n2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
URL:https://kdt.lt/event/borisas-godunovas-2021-11-10/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-17.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211112T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211112T210000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T064857Z
LAST-MODIFIED:20220805T115035Z
UID:1307-1636741800-1636750800@kdt.lt
SUMMARY:TĖVAS
DESCRIPTION:Kaip žmonės\, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą\, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą\, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie\, regis\, nedideli ir nesvarbūs skirtumai\, kiek kitoks požiūris į pasaulį\, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie\, kurie mylėjo vienas kitą\, nutolsta\, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose\, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas\, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža\, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? \nKodėl po gražių pažadų „ir laimėje\, ir varge\, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti\, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? \nStrindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą. \nAugustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas\, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje\, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.\nA. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą\, rašė orientalistikos\, lingvistikos\, etnografijos\, istorijos\, biologijos\, astronomijos\, astrofizikos\, matematikos mokslinius darbus.\nAnuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos\, moderni kalba\, požiūrio naujumas – visai ne tai\, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.\nPsichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.\nLatvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje\, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija)\, nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje\, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.
URL:https://kdt.lt/event/tevas/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/201-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211113T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211113T204000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065308Z
UID:6859-1636828200-1636836000@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2021-11-13/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211114T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211114T192000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065304Z
UID:1153-1636909200-1636917600@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2021-11-14/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211117T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211117T210500
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T075225Z
LAST-MODIFIED:20211220T142051Z
UID:1339-1637173800-1637183100@kdt.lt
SUMMARY:VAROVAI
DESCRIPTION:Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis. \nVaiko kaltinimas melagingas. \n\nBet ar tiesa svarbi\, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas\, kad tas veidas pažįstamo žmogaus\, draugo\, mokytojo. \n\nKraują pajutę varovai jau uodžia orą\, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais. \nRežisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“\, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas\, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas. \n„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu\, ypač tuomet\, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose\, mažoje bendruomenėje\, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome\, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga\, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs\, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio\, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“\, – sako režisierius E. Senkovas. \n„Varovai“\, jo teigimu\, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai\, dėl to turime būti stiprūs\, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių\, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas\, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos\, tiek Lietuvos – mikropasaulį“\, – svarstė E. Senkovas\, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį\, nuolatinę priešų paiešką tarp tų\, kuriuos laiko svetimais.
URL:https://kdt.lt/event/varovai/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_0053-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211118T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211118T205000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T085405Z
LAST-MODIFIED:20220209T123849Z
UID:1431-1637260200-1637268600@kdt.lt
SUMMARY:PARADAS
DESCRIPTION:Tai komedija\, kurios autorius – gerai žinomas šiuolaikinis rusų dramaturgas\, kino scenaristas Aleksandras Galinas (g. 1947 m.). Jo pjesės išverstos ir pastatytos daugiau nei dviejuose šimtuose pasaulio teatrų. A. Galinas yra populiariausių Rusijos dramaturgų dešimtuke. \nPjesės „Paradas“\, parašytos 2015 m.\, veiksmas vyksta šių dienų Amsterdame. Kol už lango vyksta garsusis Amsterdamo gėjų paradas\, viešbučio kambaryje kaktomuša susiduria du pasauliai: jaunas ir senas\, būsimas ir besibaigiantis. Vienas lengvas\, kitas sunkiasvoris. Vienas naivus ir patiklus\, kitas patyręs ir brutalus. Jų laukia labai keista kova\, kuri pasibaigia dar keisčiau. \n„Paradas“ – tai komiška\, bet ir liūdnoka istorija apie šiuolaikinio gyvenimo aktualijas ir grimasas\, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius\, apie apsimestinio vyriškumo ir tikro žmogiškumo sankirtas. \nŠios istorijos moralas labai paprastas: nepaisant jokių socialinių\, ideologinių ar lytinių skirtumų\, visi esame tiesiog žmonės. Ir jei norime išgyventi\, turime priimti kitus tokius\, kokie jie yra\, nieko iš jų mainais nereikalaudami. Tai vienintelis iš tiesų svarbus dalykas gyvenime. \n„Tai teatras – žaidimas\, vaizduotės teritorija. Tegul žmonės juokiasi\, džiaugiasi\, o tie rimti dalykai\, apie kuriuos kalbame\, patys susiras kelią į žmonių protus ir širdis.“ Aleksandras Galinas
URL:https://kdt.lt/event/paradas/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Paradas_A.-Kubaitis_KUB_4988.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211119T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211119T210500
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T075225Z
LAST-MODIFIED:20211220T142052Z
UID:1352-1637346600-1637355900@kdt.lt
SUMMARY:VAROVAI
DESCRIPTION:Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis. \nVaiko kaltinimas melagingas. \n\nBet ar tiesa svarbi\, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas\, kad tas veidas pažįstamo žmogaus\, draugo\, mokytojo. \n\nKraują pajutę varovai jau uodžia orą\, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais. \nRežisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“\, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas\, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas. \n„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu\, ypač tuomet\, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose\, mažoje bendruomenėje\, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome\, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga\, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs\, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio\, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“\, – sako režisierius E. Senkovas. \n„Varovai“\, jo teigimu\, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai\, dėl to turime būti stiprūs\, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių\, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas\, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos\, tiek Lietuvos – mikropasaulį“\, – svarstė E. Senkovas\, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį\, nuolatinę priešų paiešką tarp tų\, kuriuos laiko svetimais.
URL:https://kdt.lt/event/varovai-2021-11-19/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_0053-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211121T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211121T191500
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T083951Z
LAST-MODIFIED:20220808T061320Z
UID:1402-1637514000-1637522100@kdt.lt
SUMMARY:EURIDIKĖ
DESCRIPTION:„Jūs trokštate amžinybės\, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo\, nes miglotai jaučiate\, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus\, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką\, kaip kadaise kiti juos žudydavo\, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį\, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė\, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh\, „Euridikė“
URL:https://kdt.lt/event/euridike/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Z_L3091min-e1633615077947.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211126T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211126T211000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211129T095126Z
LAST-MODIFIED:20220902T131219Z
UID:4321-1637951400-1637961000@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai-2/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_7255-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211126T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211126T211000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T090529Z
LAST-MODIFIED:20220915T114059Z
UID:1455-1637951400-1637961000@kdt.lt
SUMMARY:ELZĖS ŽEMĖ
DESCRIPTION:Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė\, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“\, „Debiutas“\, „Eurazija“\, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių\, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė\, gyvenimo jėgos\, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. \nPagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje\, JAV\, Lenkijoje\, Estijoje\, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje. \n„Elzės žemė“ – tai tikra istorija\, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė\, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais\, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus\, geografijos mokytojas\, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus\, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja\, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija\, atrodytų\, neįtikėtina\, bet reali.
URL:https://kdt.lt/event/elzes-zeme/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9283-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211127T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211127T211000
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211006T090529Z
LAST-MODIFIED:20220915T114059Z
UID:1840-1638037800-1638047400@kdt.lt
SUMMARY:ELZĖS ŽEMĖ
DESCRIPTION:Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė\, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“\, „Debiutas“\, „Eurazija“\, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių\, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė\, gyvenimo jėgos\, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. \nPagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje\, JAV\, Lenkijoje\, Estijoje\, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje. \n„Elzės žemė“ – tai tikra istorija\, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė\, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais\, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus\, geografijos mokytojas\, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus\, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja\, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija\, atrodytų\, neįtikėtina\, bet reali.
URL:https://kdt.lt/event/elzes-zeme-2021-11-27/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9283-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211130T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211130T201500
DTSTAMP:20260527T205241
CREATED:20211012T143231Z
LAST-MODIFIED:20211020T104809Z
UID:2112-1638298800-1638303300@kdt.lt
SUMMARY:CIRCULUM
DESCRIPTION:Naujausias Apeirono teatro spektaklis CIRCULUM – tai spektaklis\, kurio pagrindinis inspiracinis taškas – W. Shakespearo „Hamletas“. „Žodžiai\, žodžiai\, žodžiai“ šiame spektaklyje nieko nereiškia. Jų paprasčiausiai nėra. \nKas lieka\, kai iš Šekspyro atimami žodžiai? Istorija\, atsikartojanti tūkstančius kartų kiekvienoje kartoje. Veiksmas\, atsikartojantis kiekvieną akimirką skirtingose pasaulio vietose\, nepaisant kultūrinių ar socialinių skirtumų. Priežastis ir pasekmė. Gyvybės ir mirties ratas. \nTai judesio spektaklis\, atliekamas trijų aktorių\, visą spektaklį veikiančių ant / po / viduje / aplink sunkų metalinį žiedą (circulum).
URL:https://kdt.lt/event/circulum/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_91336.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR