BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20210328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20211031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211201T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211201T204500
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211012T144111Z
LAST-MODIFIED:20211020T110236Z
UID:2123-1638383400-1638391500@kdt.lt
SUMMARY:KAFKA INSOMNIA
DESCRIPTION:„Spalio 2. Bemiegė naktis. Jau trečia iš eilės. Aš greitai užmiegu\, bet po valandos prabundu\, lyg būčiau įkišęs galvą į nesamą skylę. Nuo tada visą naktį iki penkių tarsi miegu\, tačiau tuo pat metu ryškūs sapnai neleidžia užmigti. Aš formaliai tarsi miegu greta savęs\, o pats tuo metu turiu grumtis su sapnais.“ (Dienoraščiai. 1910–1923\, Franz Kafka) \nVizualinis gyvos muzikos spektaklis paaugliams ir suaugusiems „KAFKA INSOMNIA“ pasakoja sapniškai realistišką čekų rašytojo Franco Kafkos vienos nemigos nakties istoriją. Sapnavimas būdraujant – tai kūrybos metodas\, gyvenimo būdas\, ligos padarinys ar pagrindinė Kafkos literatūrinio pasaulio genialumo sąlyga? Nemigos kuriamas ir į apčiuopiamą tikrovę įsiveržiantis sapnas F. Kafkos kūrybą paverčia sąlygine\, pilną netikėtų įvaizdžių\, ištęsto laiko pojūčio\, pirmalaikių absurdo\, egzistencializmo ar net siurrealizmo apraiškų\, einančių koja kojon su realizmo mokyklai būdingais nuosekliais aprašymais. \nProjekto inciatorius kompozitorius Andrius Šiurys (2020 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Jaunojo kompozitoriaus prizas) muzikinio spektaklio idėją pagal F. Kafkos kūrybą nešiojosi jau seniai. „Kartą\, maždaug prieš pusantrų metų\, iškėliau sau klausimą – nuo kurio menininko kūrybos atsispirdamas norėčiau sukurti audiovizualinį spektaklį? Kokiam menininkui – dailininkui\, poetui\, kompozitoriui – labiausiai pritariu? Ir kas yra tie žmonės\, su kuriais turėčiau tai daryti – eksperimentuoti\, improvizuoti ir nardyti ten\, kur vienas atsidurti neišdrįsčiau? Tuo metu F. Kafką pasirinkau dėl jo tamsos ir absurdo. Jau gerokai anksčiau žinodamas režisieriaus Žilvino Vingelio asmenybę bei jo kūrybos stilių (ypatingai vertinu jo gebėjimą jungti skirtingas meno formas bei siurrealistinę teatrinę kalbą)\, neabejojau – šį spektaklį turime kurti kartu. Su Žilvinu esame sukūrę ne vieną darbą\, praktiškai ir teoriškai kartu tyrinėjome vizualinio teatro žanrą\, svajojome apie savo eksperimentinį teatrą. Jam itin svarbi spektaklio muzika\, taip pat turime panašų matymą\, todėl smagu\, jog „Kafka Insomnia“ karantino dėka tampa pirmuoju mūsų naujojo teatro „Kosmos Theatre“ spektakliu teatro scenoje”. \n„Komanda surinkta labai stipri ir įvairi. Nors kartu dirbame ne pirmą kartą\, bet pirmą kartą su tokia atvira medžiaga ir tokioje eksperimentinėje aplinkoje. F. Kafkos pasaulyje viskas stovi vietoje\, niekam nelemta išjudėti iš esamo taško ir tuo pat metu – gyvybės tame taške daugiau\, nei sugebame aprėpti. Tai literatūra\, scenoje iškelianti reliatyvaus laiko organizavimo poreikį\, vaizdo ir atmosferos svarbą\, siūlanti naujus scenų montažo būdus. Joje grėsmingai koketuoja humoras ir siaubas\, veiksmas ir stagnacija\, garsas ir tyla. Tų tylų bei garsų ieškoti ir pats\, be abejonės\, būčiau kvietęsis Andrių\, todėl smagu\, kad jis tai padarė pirmas. Procesas nėra tradicinis. Leidžiame sau pradėti nuo asociacijų\, o ne nuo teksto\, intuicijos\, o ne naratyvo. Manau\, kad šis spektaklis bus įdomus tiek tradicinei teatro publikai\, tiek ilgais monologais ir rūmų intrigomis nebesižavintiems jaunesniems žiūrovams.” – teigia spektaklio režisierius Žilvinas Vingelis. \n„KAFKA INSOMNIA“ – įvaizdžių\, garsų ir medijų spektaklis\, kuriamas pagal 2020 metų kovą teatro puslapyje paviešintą „Kosmos manifestą“. Draminės vaidybos\, gyvai atliekamos elektroakustinės muzikos\, videoprojekcijų\, šiuolaikinio objektų teatro bei garsinių manipuliacijų pagalba „Kosmos Theatre“ kūrėjai gilinsis į paranojišką ir kerinčią legendinio čekų autoriaus kūrinių atmosferą\, pagrindines rašytojo gyvenimo peripetijas\, nemigos simptomus\, vaizdines bei garsines haliucinacijas ir kartu ieškos niekada nepabaigto ir niekada nesibaigsiančio kafkiško pasaulio ribos.
URL:https://kdt.lt/event/kafka-insomnia/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_79454.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211204T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211204T201000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211025T115801Z
LAST-MODIFIED:20220113T131718Z
UID:2977-1638642600-1638648600@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211205T130000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211205T144000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211025T115801Z
LAST-MODIFIED:20220113T131719Z
UID:2980-1638709200-1638715200@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2021-12-05/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211205T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211205T191500
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211130T151255Z
LAST-MODIFIED:20211130T151427Z
UID:4426-1638729000-1638731700@kdt.lt
SUMMARY:DÉBUT
DESCRIPTION:Premjera \nŠokio ir judesio spektaklis DÉBUT \nGyvenimo etapų įtaka jausmams.\nKaip priimti naują pradžią?\nKaip neužsidaryti\, išgirsti ir suprasti save?
URL:https://kdt.lt/event/debut/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/sokio-ir-judesio-spektaklis-debut-37c6_lt__1635627131.jpeg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211207T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211207T201000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211025T115801Z
LAST-MODIFIED:20220113T131718Z
UID:2981-1638901800-1638907800@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2021-12-07/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211207T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211207T201500
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211129T121130Z
LAST-MODIFIED:20211129T121303Z
UID:4363-1638903600-1638908100@kdt.lt
SUMMARY:STABAT MATER
DESCRIPTION:Apeirono teatro spektaklis „Stabat Mater“ (rež: Eglė Kazickaitė)\, sukurtas pagal 1907 metais švedų rašytojo\, dramaturgo Augusto Stindbergo pjesę „Pelikanas“. Šiaurės ir rytų europos teatro klasikos dramaturginis kūrinys čia pateiktas pačia netikėčiausia\, bet vizualiai tikslia ir labai įtaigia forma. \nPaties A. Strindbergo pjesės to meto Švedijoje buvo vertinamos itin kritiškai\, kaltinant rašytoją grubia kalba ir nepadoriais literatūriniais paveikslais. Paradoksalu\, kad 2018 metais\, demokratijos epogėjuje Apeirono teatro režisierė\, statydama spektaklį „Stabat Mater“\, visiškai išsižada darmaturgo tekstų. Motyvuodama savo pasirinkimą\, režisierė cituoja A. Strindbergo sukurtos pjesės „Pelikanas“ veikėjos Dukros žodžius: \n\n„Mes labai daug kalbame\, bet gali būti\, jog tai darome tam\, kad žodžiais užmaskuotume esmę\, tiesą.“. \n\nAnot režisierės tiesa ir tikrumas yra ne žodžiuose. \nŠi frazė nejučia tampa spektaklio kertine ašimi\, kuomet tekstų atsisakymą pakeičia metaforinė aktorių kūno kalba. Spektaklis\, nevirtęs šokio spektakliu\, tampa kruopščiai psichologizuotu\, nebyliu veikėjų spekuliacijų lauku\, kuriame santykių manipuliacijos reiškiasi kūnų pavidalų ir daiktinių formų pagalba kuriamais paveikslais. Sekvencijos „Stabat Mater“ fone pjesės pagrindinė veikėja Motina vyro rankomis paverčiama Milo Veneros skulptūros klonu\, ikona. Siekiant moters laisvės apribojimo\, kad vyro gyvenime ji galėtų tarnauti kaip Motinos funkcija -jai nukertamos rankos. Šimtų puodų\, kaip pragaištingos archetipinės pasaulėvaizdos ir buities fone vyskta Moters ir jos šeimos tragedija: \nMoters prigimtis – būti Motina. Būti atsidavusia\, pasiaukojančia\, kenčiančia\, vakarais tyliai verkiančia ir šluostančia ašarą į skarą dėl savo vaikų. Atiduoti visą save vyrui ir vaikams. Pradžioj širdį. Paskui – rankas. Jei prireikia – kojas. Galiausiai likti tik torsu. Bet būtinai gražiu. \nMoters prigimtis – nesigailėti ir negailėti nieko\, ką atidavei šeimai. Moters prigimtis – nejusti alkio\, tik vis maitinti alkstančius. \nBet Ji nejuto tos prigimties. Jai trūko iš jos atimtų ir moteriškai prigimčiai atiduotų rankų. Todėl Ji jas tiesiog atsiėmė.
URL:https://kdt.lt/event/stabat-mater/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/id_63176.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211208T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211208T201000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211025T115801Z
LAST-MODIFIED:20220113T131720Z
UID:2982-1638988200-1638994200@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2021-12-08/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211210T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211210T200000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211130T152146Z
LAST-MODIFIED:20220117T085226Z
UID:4431-1639161000-1639166400@kdt.lt
SUMMARY:GYVENIMAS JUODOJE
DESCRIPTION:Tai autobiografinėmis dviejų moterų istorijomis paremtas judesio ir dramos spektaklis\, kviečiantis svarstymui apie vidinę žmogaus laisvę. \nKas yra mūsų vidiniai kalėjimai? Kur jie yra\, kaip į juos patenkame ir kaip iš jų ištrūksime? \nDvi\, viena kitos nepažįstančios moterys\, atsibunda neapibrėžtoje\, šaltoje\, tylioje ir tamsioje erdvėje. Sapnų pavidalu prisimenami gyvenimo fragmentai pradeda judinti kažką\, kas seniai trikdo ir skaudina moteris\, išgyvenančias būties krizes. Ar šioje keistoje vietoje yra dar kažkas\, išklausantis moterų balsus? Kažkas\, kam dar rūpi sužeistos sielos? Kas būtent sugriovė mūsų tikėjimą į laisvę ir kaip mums elgtis\, norint vėl patikėti šviesa? Kunigas\, pats patiriantis savo pasišventimo suklupimą\, aukojasi ir jungiasi į moterų istorijas tam\, kad juodą perdažytų baltai\, o skausmą pakeistų atsakymais. Lyg Kristus – jungtis tarp žmogaus ir Dievo – kunigas atsiduria čia\, kad parodytų kelią nuo suvaržymų iki laisvės. \n\n„Gyvenimas Juodoje“ – tai aliuzija į gyvenimą\, vilkint juodą suknelę. Suknelę\, kuri įkalina mus savo pačių galvose. \n\nKaip elgtis\, kai tavo praeitis virsta į dabarties traumas\, kai prarandi tikėjimą kitais ir pačiu savimi? Spektaklio kūrybinė komanda išdrįsta apnuoginti savo sielas\, papasakoti apie juodžiausius savo gyvenimo etapus tam\, kad primintų mums apie pagalbos vieni kitiems svarbą. Argi retai girdime frazę „mes ne vieni\, bet mes vieniši“? Norėdami atkreipti dėmesį į šias problemas\, kūrėjai dalinasi savo gyvenimo išpažintimis\, kviesdami ir kitus atverti savo sielas.
URL:https://kdt.lt/event/gyvenimas-juodoje/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/judesio-ir-dramos-spektaklis-gyvenimas-juodoje_lt__1635628717.jpeg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211211T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211211T210500
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211006T075225Z
LAST-MODIFIED:20211220T142051Z
UID:1353-1639247400-1639256700@kdt.lt
SUMMARY:VAROVAI
DESCRIPTION:Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis. \nVaiko kaltinimas melagingas. \n\nBet ar tiesa svarbi\, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas\, kad tas veidas pažįstamo žmogaus\, draugo\, mokytojo. \n\nKraują pajutę varovai jau uodžia orą\, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais. \nRežisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“\, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas\, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas. \n„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu\, ypač tuomet\, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose\, mažoje bendruomenėje\, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome\, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga\, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs\, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio\, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“\, – sako režisierius E. Senkovas. \n„Varovai“\, jo teigimu\, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai\, dėl to turime būti stiprūs\, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių\, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas\, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos\, tiek Lietuvos – mikropasaulį“\, – svarstė E. Senkovas\, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį\, nuolatinę priešų paiešką tarp tų\, kuriuos laiko svetimais.
URL:https://kdt.lt/event/varovai-2021-12-11/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_0053-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211212T110000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211212T114500
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211018T131753Z
LAST-MODIFIED:20211130T150420Z
UID:2095-1639306800-1639309500@kdt.lt
SUMMARY:Debesų žaidynės
DESCRIPTION:„Debesų žaidynės“ – interaktyvus šokio ir judesio spektaklis\, skirtas 18-24 mėnesių kūdikiams bei jų tėveliams. Tai antroji spektaklių kūdikiams trilogijos dalis. \n„Debesų gaudyklės“ tęsinyje žiūrovų lauks Debesų šeima – Tėtis\, Mama ir du vaikai. Per muzikos garsus ir besikeičiančius objektus\, kūdikiai ir tėveliai bus įtraukti į sekamą istoriją – apie tai\, kaip Debesis Tėtis ir Debesis Mama\, pažadinti lietaus garsų\, pradeda dar vieną dieną\, kaip sekasi ryte pabudinti savo vaikus\, kaip ieškomi kasdieniai kompromisai ir apie tai\, kaip gera šnekučiuojantis gerti rytinę lietaus arbatą. \nKitokioje spektaklio aplinkoje kartu su savo mažyliais lavinsite jų smalsumą\, judrumą\, kursite tarpusavio ryšį. Nuo pat pradžios kartu sukursime saugią erdvę\, kurioje kūdikiai galės eksperimentuoti\, laisvai judėti ir žaisti kartu su aktoriais. \nBūtent 18–24 mėnesių amžiaus laikotarpyje vystosi kūdikio suvokimas \,\,kas aš?“ ir \,\,kas čia?“. Antrąja spektaklių trilogijos dalimi norima pabrėžti šeimos svarbą vaiko gyvenime. Šeima – tai vaiko saugumo ir meilės šaltinis bei pamatas. Tėveliams žaidžiant su vaikais\, skiriant jiems savo laiko\, ugdomas bendrumo jausmas. Tokiu amžiaus laikotarpiu ypač svarbus tėvų buvimas šalia ir vaiko atradimų patvirtinimas.
URL:https://kdt.lt/event/debesu-zaidynes/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/debesu-zaidynes.jpeg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211212T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211212T195000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211006T080537Z
LAST-MODIFIED:20220805T082057Z
UID:1385-1639328400-1639338600@kdt.lt
SUMMARY:VAROVAI
DESCRIPTION:Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis. \nVaiko kaltinimas melagingas. \nBet ar tiesa svarbi\, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas\, kad tas veidas pažįstamo žmogaus\, draugo\, mokytojo. \nKraują pajutę varovai jau uodžia orą\, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais. \nRežisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“\, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas\, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas. \n„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu\, ypač tuomet\, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose\, mažoje bendruomenėje\, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome\, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga\, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs\, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio\, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“\, – sako režisierius E. Senkovas. \n„Varovai“\, jo teigimu\, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai\, dėl to turime būti stiprūs\, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių\, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas\, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos\, tiek Lietuvos – mikropasaulį“\, – svarstė E. Senkovas\, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį\, nuolatinę priešų paiešką tarp tų\, kuriuos laiko svetimais. \n2022 m. režisierius Elmārs Seņkovs už spektaklį „Varovai“ nominuotas „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijoje „Režisūra“
URL:https://kdt.lt/event/varovai-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_0053-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211214T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211214T201500
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211006T073441Z
LAST-MODIFIED:20211220T143113Z
UID:1335-1639506600-1639512900@kdt.lt
SUMMARY:ANTIGONĖ
DESCRIPTION:Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tėbus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis\, įrodantis tironui Kreontui\, kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių sukurtuosius. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Netekęs visko Kreontas suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą. \nPrancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) Antigonė – jauna mergaitė\, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį\, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai\, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako\, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas\, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis\, priverčiantis žmones paklusti. \n1942 m. prancūzų dramaturgas Žanas Anujis\, žinomas kaip vienas iš intelektualiosios dramos pradininkų\, perrašė antikinę Sofoklio tragediją „Antigonė“. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas\, Prancūzija buvo okupuota fašistų. Spektaklio premjera 1943 m. okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.
URL:https://kdt.lt/event/antigone-2021-12-14/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Antigone.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211214T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211214T200000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211012T134727Z
LAST-MODIFIED:20211020T110851Z
UID:2092-1639508400-1639512000@kdt.lt
SUMMARY:NEKALTAS PRASIDĖJIMAS
DESCRIPTION:Apeirono teatro premjeros „Nekaltas prasidėjimas“ inspiracijos tašku tapo neseniai tarptautinėje spaudoje pasirodęs straipsnis apie Sardinijos saloje\, Cala Gonone akvariume palikuonio susilaukusią ryklio patelę\, kuri daugiau nei dešimt metų gyveno su vienintele savo kompanione – tai pačiai ryklių rūšiai priklausančia patele.\nMokslininkų teigimu\, partenogenezės reiškinys susidarė tose gyvūnų rūšyse\, kurių mirštamumas labai aukštas arba kuriems būdavo sunku susirasti priešingos lyties individą\, pvz amarai\, bitės\, skruzdės\, verpetės ir kt.\nSpektaklio kūrėjai klausimą „kas būna\, kai niekas negimsta?“\, kelia plačiąja prasme – kai negimsta idėjos\, aistra\, vaikai\, revoliucijos\, naujos gyvybės formos? Bet tuo pačiu – ar gali būti\, kad kažkas gimsta ir tada\, kai niekas negimsta?\nAktorių pagrindine priemone pasirinktas baltas popieriaus lapas – savotiška tabula rasa\, kurioje apstu erdvės kažkam užgimti\, bet čia į aprašymą įsiterpia penkių vaikų mama: „Žinokit\, ant A4 bus labai sunku pagimdyti\, nes pražergtos kojos vistiek lįs už kraštų“.
URL:https://kdt.lt/event/nekaltas-prasidejimas-2021-12-14/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_91352.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211215T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211215T204000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065313Z
UID:6860-1639593000-1639600800@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2021-12-15/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211216T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211216T204000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065305Z
UID:6861-1639679400-1639687200@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2021-12-16/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211218T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211218T130000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211129T111825Z
LAST-MODIFIED:20211202T093203Z
UID:4337-1639828800-1639832400@kdt.lt
SUMMARY:KALĖDŲ GIESMĖ
DESCRIPTION:Spektaklis šeimai pagal pagal Ch. Dickenso Kalėdų pasakojimą „Kalėdų giesmė“. \n„Laimingos\, laimingos Kalėdos\, kurios gali sugrąžinti mums vaikystės dienų iliuzijas\, priminti seniui jaunystės džiaugsmus ir perkelti jūreivį arba keliauninką iš už daugelio tūkstančių mylių atgal\, prie gimtojo židinio\, į jaukiuosius namus“ – Charlesas Dickensas. \nSpektaklis sukurtas pagal garsaus anglų rašytojo Charleso Dickenso to paties pavadinimo apysaką\, kurioje pasakojama apie šykštuolį Ebenzerį Skrudžą\, kuris nemato prasmės džiaugtis Kalėdomis\, kol Kūčių vakarą jo neaplanko trys Dvasios. Šiandien ši apysaka pati yra tapusi Kalėdų tradicija\, ji jaudina seną ir jauną\, vargšą ir turtingą tiek pat\, kiek ir 1843 m.\, kai pasirodė pirmą kartą. Tai viena iš geriausių visų laikų kalėdinių istorijų ir… pati pirmoji. \nSvarbiausia sceninio žaidimo terpe virto laikas ir jo skaičiavimo\, matavimo\, fiksavimo mechanizmai.\nScenoje matome keistą objektą\, tarsi didelį laikrodį\, tarsi paslaptingą grimo kambarį\, kur spektakliui besiruošiantys aktoriai skaičiuoja iki pasirodymo likusias minutes ir taip garsiai primena mums apie nuolatinę laiko tėkmę…\nPagrindinį istorijos personažą Skrudžą ir jo velionį draugą Marlį vaidinantys aktoriai scenoje žaidžia naudodami šiuolaikinės klounados principus\, o tai jiems suteikia daug erdvės ir galios įtaigiai\, netikėtai ir įdomiai papasakoti šią viktorijos laikų istoriją šiuolaikiškai.\nSpektaklyje naudojamos skirtingų laikmečių medijos ir jose transliuojami vaizdai žadina praeities prisiminimus\, leidžia tarsi iš šalies stebėti dabarties Kalėdų vaizdus ir sufantazuoti\, kokių Kalėdų laukiame!
URL:https://kdt.lt/event/kaledu-giesme/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/id_93630.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211219T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211219T130000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211129T111825Z
LAST-MODIFIED:20211202T093203Z
UID:4347-1639915200-1639918800@kdt.lt
SUMMARY:KALĖDŲ GIESMĖ
DESCRIPTION:Spektaklis šeimai pagal pagal Ch. Dickenso Kalėdų pasakojimą „Kalėdų giesmė“. \n„Laimingos\, laimingos Kalėdos\, kurios gali sugrąžinti mums vaikystės dienų iliuzijas\, priminti seniui jaunystės džiaugsmus ir perkelti jūreivį arba keliauninką iš už daugelio tūkstančių mylių atgal\, prie gimtojo židinio\, į jaukiuosius namus“ – Charlesas Dickensas. \nSpektaklis sukurtas pagal garsaus anglų rašytojo Charleso Dickenso to paties pavadinimo apysaką\, kurioje pasakojama apie šykštuolį Ebenzerį Skrudžą\, kuris nemato prasmės džiaugtis Kalėdomis\, kol Kūčių vakarą jo neaplanko trys Dvasios. Šiandien ši apysaka pati yra tapusi Kalėdų tradicija\, ji jaudina seną ir jauną\, vargšą ir turtingą tiek pat\, kiek ir 1843 m.\, kai pasirodė pirmą kartą. Tai viena iš geriausių visų laikų kalėdinių istorijų ir… pati pirmoji. \nSvarbiausia sceninio žaidimo terpe virto laikas ir jo skaičiavimo\, matavimo\, fiksavimo mechanizmai.\nScenoje matome keistą objektą\, tarsi didelį laikrodį\, tarsi paslaptingą grimo kambarį\, kur spektakliui besiruošiantys aktoriai skaičiuoja iki pasirodymo likusias minutes ir taip garsiai primena mums apie nuolatinę laiko tėkmę…\nPagrindinį istorijos personažą Skrudžą ir jo velionį draugą Marlį vaidinantys aktoriai scenoje žaidžia naudodami šiuolaikinės klounados principus\, o tai jiems suteikia daug erdvės ir galios įtaigiai\, netikėtai ir įdomiai papasakoti šią viktorijos laikų istoriją šiuolaikiškai.\nSpektaklyje naudojamos skirtingų laikmečių medijos ir jose transliuojami vaizdai žadina praeities prisiminimus\, leidžia tarsi iš šalies stebėti dabarties Kalėdų vaizdus ir sufantazuoti\, kokių Kalėdų laukiame!
URL:https://kdt.lt/event/kaledu-giesme-2021-12-19/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/id_93630.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211219T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211219T212000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211129T134031Z
LAST-MODIFIED:20220113T133111Z
UID:4395-1639940400-1639948800@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211221T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211221T201000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211025T115801Z
LAST-MODIFIED:20220113T131720Z
UID:4040-1640111400-1640117400@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2021-12-21/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211222T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211222T205000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211005T125532Z
LAST-MODIFIED:20211020T074733Z
UID:1222-1640197800-1640206200@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai-2021-12-22/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_7762-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211223T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211223T210000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211006T063442Z
LAST-MODIFIED:20220805T085257Z
UID:1303-1640284200-1640293200@kdt.lt
SUMMARY:BORISAS GODUNOVAS
DESCRIPTION:Aleksandras Puškinas\, rusų poezijos klasikas\, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m.\, o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais. \n„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis\, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis\, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais\, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio\, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas\, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai\, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų\, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą\, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai. \nNegana to\, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią\, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo\, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą\, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė\, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių\, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas\, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų\, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui\, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru. \nKas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis\, visomis įmanomomis priemonėmis\, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios\, ar drąsus reformatorius\, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito\, tiek liaudies neapykantos? \nVienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką\, tačiau visada savaip ją interpretuoja\, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo\, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“\, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“\, Čekija). \n2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
URL:https://kdt.lt/event/borisas-godunovas-2021-12-23/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-17.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211227T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211227T200000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211129T112343Z
LAST-MODIFIED:20220209T123430Z
UID:4348-1640629800-1640635200@kdt.lt
SUMMARY:JAUSMŲ DŽIAZAS
DESCRIPTION:Poezijos ir muzikos improvizacijų vakaras „Jausmų džiazas“ kartu su aktore Egle Jackaite ir džiazo virtuozu Vytautu Labučiu nepaliks abejingų – eilėraščiai ir muzika palies kiekvieno širdį. \n\nKiekvienas atras savo istoriją\, jautriai susimąstys:\n„Juk tai apie mane!“\nKiekvienam atėjusiam tai bus susitikimas su savo siela – norėsis skęsti jausmų vandenyne. \n\nPoezija tarsi malda išlaisvina\, atpalaiduoja\, sušildo ir pripildo mus šviesos\, kurią kiekvienas turime\, bet dažnai neleidžiame jai suspindėti. \nSavo kūną mes dažnai palepiname: jį prausiame\, maitiname\, šildome\, rūpinamės\, o sielai ir jausmams ne tik pritrūksta laiko\, bet dažnas ir nepagalvoja\, kad vidumi taip pat reikia rūpintis! \nJuk nėra kūno be sielos ir visa yra viena. \nGražiausias lietuvių ir užsienio poetų eiles ir jausmingas dainas nuoširdžiai ir atvirai atliks aktorė Eglė Jackaitė. \nSvaiginančios muzikinės improvizacijos – absoliutus džiazo virtuozas\, kurio muzika – numyluoja\, svaigina\, užburia… – Vytautas Labutis. \n 
URL:https://kdt.lt/event/jausmu-dziazas/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/id_93432.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211228T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211228T210000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211006T063442Z
LAST-MODIFIED:20220805T085258Z
UID:1304-1640716200-1640725200@kdt.lt
SUMMARY:BORISAS GODUNOVAS
DESCRIPTION:Aleksandras Puškinas\, rusų poezijos klasikas\, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m.\, o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais. \n„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis\, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis\, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais\, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio\, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas\, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai\, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų\, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą\, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai. \nNegana to\, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią\, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo\, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą\, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė\, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių\, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas\, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų\, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui\, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru. \nKas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis\, visomis įmanomomis priemonėmis\, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios\, ar drąsus reformatorius\, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito\, tiek liaudies neapykantos? \nVienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką\, tačiau visada savaip ją interpretuoja\, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo\, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“\, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“\, Čekija). \n2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
URL:https://kdt.lt/event/borisas-godunovas-2021-12-28/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-17.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211229T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211229T190000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211129T113602Z
LAST-MODIFIED:20220325T125516Z
UID:4355-1640800800-1640804400@kdt.lt
SUMMARY:ŽIURKIAGALVIAI
DESCRIPTION:Ši istorija – tai žaisminga metafora apie atstūmimą ir kitoniškumą. Žefis ir Žefas – broliai dvyniai nuo gimimo ir nuo likimo\, gimę su žiurkių galvomis\, kurias visada turėjo slėpti po kapišonais. Įvairūs jų bandymai rasti sau vietą žmonių bendruomenėje baigiasi nesėkmingai. Tai žmonės\, nublokšti į socialinį užribį\, kuris taip pat yra visuomejės sudedamoji dalis. \n\nŽefis ir Žefas kelia klausimus\, bandydami suprasti ir išsiaiškinti\, ką jie padarė ne taip\, kodėl jie yra kitokie ir ar jie iš tiesų kitokie? \n\nKodėl pasaulis jų nepriima? Jų pasakojama istorija pateikiama kaip liudijimas ar prisipažinimas\, kur patys žiūrovai nusprendžia\, kas šioje situacijoje yra kaltas.
URL:https://kdt.lt/event/ziurkiagalviai/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/png:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/id_63065.png
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211230T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211230T193000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211123T100640Z
LAST-MODIFIED:20211123T100640Z
UID:4069-1640889000-1640892600@kdt.lt
SUMMARY:Spąstai
DESCRIPTION:Tarptautinė Lietuvos ir Prancūzijos scenos menininkų komanda pristato kaukių ir objektų teatro spektaklį „Spąstai“. Gastroliavęs Italijoje\, Prancūzijoje\, Ukrainoje\, spektaklis pagaliau atvyksta pas Klaipėdos žiū-rovus.\nVizualiuose\, siurrealistiniuose „Spąstuose“ visapusiškai tyrinėjama ma-nipuliacijos tema. Spektaklis įkvėptas asmeninės kūrėjų patirties ir susidūrimų su apgaulinga\, manipuliatyvia tikrove bei kaukės fenomenu kasdienybėje. Meninę „Spąstų“ formą įkvėpė kaukės simbolio įvaizdis ir meninės interpretacijos kūrėjų Stasio Eidrigevičiaus ir Jano Švankmajerio darbuose.\n„Spąstų“ veikėjos nuolat patenka į manipuliatyvius tinklus: išnaudojimo scenarijai darbo rinkoje\, statuso\, įsivaizduojamų nusikaltimų\, visuomenės normų\, asmeninių baimių ir nerealistinių svajonių spąstai. Tam\, kad apsigintų ir prisitaikytų\, „Spąstų“ veikėja ne vien priešinasi\, bet ir paklūsta manipuliatorių primestiems vaidmenims\, pati imdama dėvėti kaukes. Bėgdama nuo vienų spąstų\, ji vis patenka į kitus – išmoningesnius\, aršesnius\, vis nepastebimesnius\, įprastesnius šiuolaiki-nėje visuomenėje ir kasdienybėje. \n\nKaip tokiomis aplinkybėmis išlaikyti garbę ir orumą? Ar įmanoma ištrūkti iš manipuliatorių spąstų? Kur slypi nesibaigiančios manipuliacijos priežastys? \n\n„Spąstuose“ idėjos artikuliuojamos ne žodžiais\, o per objektus ir judesį. Pasitelkus kiekvienam atpažįstamus kasdienybės objektus\, spektaklyje kuriamos kaukės veikia kaip priemonė paradoksaliai atskleisti veikėjų (akt. Kristina Mauruševičiūtė\, Jūratė Trimakaitė / Vilma Raubaitė) vidinę būseną\, vis naujus jų vaidmenis visuomenėje ir komplikuotus tarpusavio santykius.\nVizualinė išraiška\, praturtinta prancūzų teatro dailininkės Cerise Guyon\, kuri pasitelkusi kasdienius biuro daiktus sukūrė originalias kaukes\, ir šviesų dailininko Felix Bataillou\, kuria tarsi pažįstamą\, bet ir labai iškreip-tą\, deformuotą\, tragikomišką pasaulį\, kuriame po medicinine kauke – dar daugiau kaukių ir mūsų vaidmenų visuomenėje.
URL:https://kdt.lt/event/spastai/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/Tiketai.Pieges_Jurate_Trimakaite©Veronique-Lesperat-Hequet_068-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20211231T200000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20211231T213000
DTSTAMP:20260527T194947
CREATED:20211130T104519Z
LAST-MODIFIED:20220119T224340Z
UID:4389-1640980800-1640986200@kdt.lt
SUMMARY:AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR GRUPĖ „SKYLĖ“
DESCRIPTION:Šiemet trisdešimtmetį scenoje švenčianti grupė „Skylė“ kviečia klaipėdiečius į subtiliai šviesų šventinį koncertą. \nGiedros muzikos kupinas vakaras padės apžvelgti praėjusių metų ratą ir lengva siela pasitikti Naujuosius. Koncerte skambės šviesiausios ir gražiausios grupės dainos\, laiko patikrintos ir mylimos „Devynios baltos upės“\, „Jūržolių šokis“\, „Jūratės ir Kastyčio meilės duetas“ ir kt. Bus atliekamos ir labai retai scenoje grojamos dainos iš kalėdinio ciklo „Saulės kelionė“. \n\n„Skylė“ – unikali poezijos ir muzikos dermė. Joje pinasi roko\, neofolko ir kitų stilių skambesys\, o visumą smelkia ryški ir gaivališka baltiška linija.
URL:https://kdt.lt/event/aiste-smilgeviciute-ir-grupe-skyle/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/4-scaled.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR