BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220114T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220114T212500
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211127T150008Z
LAST-MODIFIED:20220707T125951Z
UID:4249-1642185000-1642195500@kdt.lt
SUMMARY:SAULĖS VAIKAI
DESCRIPTION:Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje\, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“\, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų\, nešusių Rusijos carui peticiją\, demonstracija. Nepaisant to\, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta\, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje\, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją. \nPjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas\, tikintis\, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje\, net ir savo šeimą\, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus\, nuoširdžiai tikėdamas\, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis. \nProtasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“\, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“\, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas\, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų\, darosi tiesiog komiškas\, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka\, tiesiog neranda bendros kalbos\, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai\, kiti\, žadindami jo užuojautą\, paprasčiausiai kaulija pinigėlio. \nTaip\, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones\, hermetišką elitą\, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę\, mūsų dienų situaciją. \nTad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą\, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės\, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“. \nĮdomu\, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą\, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje\, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“. \nIstorija kartojasi ciklais\, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas\, kas nugalės: Saulės vaikai\, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos. \nDarykime viską\, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį. \nPjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija)\, įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“). \nSpektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre taps pirmuoju režisierės L. Grozos pastatymu užsienyje.
URL:https://kdt.lt/event/saules-vaikai-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_2217-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220116T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220116T154000
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211129T134031Z
LAST-MODIFIED:20220113T133113Z
UID:4397-1642341600-1642347600@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2-2022-01-16/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220119T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220119T200000
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211127T150916Z
LAST-MODIFIED:20220804T111335Z
UID:4257-1642617000-1642622400@kdt.lt
SUMMARY:MAMA DRĄSA
DESCRIPTION:Bertoldas Brechtas (Bertold Brecht) (1898–1956) – vokiečių rašytojas\, teatro kritikas\, režisierius. Autorius pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ rašyti pradėjo 1938 m.\, kai fašistinė Vokietija jau atvirai ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a.\, kai vyko Trisdešimties metų karas. Pagrindinė herojė Ana Firling\, vadinama motuše Kuraž (pranc. „drąsa“)\, yra markitantė\, t. y. maisto ir gėrimų pardavėja. Karas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Motušė Kuraž taip pat yra motina\, nenorinti\, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Tačiau motinystė ir karas – nesuderinami. Motušė Kuraž praranda savo vaikus… \nRežisierius Elmārs Seņkovs (Latvija) naudojasi B. Brechto siužetu\, suteikdamas spektakliui dokumentinį atspalvį ir priartindamas jį prie šiandieninės situacijos – o kartu ir išsaugodamas brechtišką dvasią ir jo kūrybos principus.
URL:https://kdt.lt/event/mama-drasa/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/KUB_1987-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220119T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220119T211000
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211129T095126Z
LAST-MODIFIED:20220118T101147Z
UID:5257-1642617000-1642626600@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai-2-2022-01-19/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_7255-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220122T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220122T220500
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211127T152444Z
LAST-MODIFIED:20220805T083609Z
UID:4267-1642876200-1642889100@kdt.lt
SUMMARY:MŪSŲ KLASĖ
DESCRIPTION:1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai\, Jedvabno gyventojai\, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai\, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai\, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę\, krėtę išdaigas\, kartu svajoję\, kuo bus užaugę. \n„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį\, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo\, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias\, kaip galėtų atrodyti. \nT. Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę\, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus\, ir tas pasakojimas tampa universaliu\, kalbančiu apie žmogaus prigimtį\, apie visos žmonijos praeitį\, dabartį\, ir – deja\, bet visai tikėtina – ateitį. \n\n„Nežinau\, kur prasideda šita istorija. Žinau\, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
URL:https://kdt.lt/event/musu-klase-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_3431-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220123T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220123T203000
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211127T152444Z
LAST-MODIFIED:20220805T083610Z
UID:4277-1642957200-1642969800@kdt.lt
SUMMARY:MŪSŲ KLASĖ
DESCRIPTION:1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai\, Jedvabno gyventojai\, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai\, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai\, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę\, krėtę išdaigas\, kartu svajoję\, kuo bus užaugę. \n„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį\, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo\, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias\, kaip galėtų atrodyti. \nT. Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę\, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus\, ir tas pasakojimas tampa universaliu\, kalbančiu apie žmogaus prigimtį\, apie visos žmonijos praeitį\, dabartį\, ir – deja\, bet visai tikėtina – ateitį. \n\n„Nežinau\, kur prasideda šita istorija. Žinau\, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
URL:https://kdt.lt/event/musu-klase-2-2022-01-23/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_3431-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220129T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220129T212000
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211127T153640Z
LAST-MODIFIED:20220225T144333Z
UID:4278-1643481000-1643491200@kdt.lt
SUMMARY:PAŠALINIAMS DRAUDŽIAMA
DESCRIPTION:Dramaturgas Gintaras Grajauskas apie pjesę „Pašaliniams draudžiama“ sako: „Tai tarsi savotiškas kelionių filmas – apie kelionę per gyvenimą ir dar toliau.“ \nPjesės\, turinčios autobiografinių momentų\, pagrindinis herojus – Poetas. Pradžioje visai jaunas jis keliauja per laiką ir gerai atpažįstamas situacijas\, pamažu bręsdamas ir mėgindamas perprasti savo paskirtį pasaulyje. Jis puikiai suvokia visą savo egzistencijos tragikomiškumą\, tačiau nelabai ką gali pakeisti – šitame keistokame „road movie“\, vadinamame gyvenimu\, jis tėra tik vienas iš personažų. Groteskas\, farsas\, autoironija – trys amžini jo palydovai. Kelionėje Poetas sutinka daugybę žmonių – nuo seno Bitininko\, jaunystėje buvusio žinomu poetu\, iki beveik metafizinės Valytojos. Kartais galima įtarti\, kad tas jaunas poetas sutinka save patį\, senatvėje virtusį ramiu išmintingu bitininku. Poetą lydi ir savotiškas antikinis choras – šiurpokos būtybės\, save kaskart vis kitaip įvardijančios. Gal tai nebe gyvųjų\, o mirusiųjų kelionė – po teritoriją tarp gyvenimo ir mirties? \nSpektaklyje naudojamos grupių „Rokfeleriai“ („Pirmadienio bliuzas“) ir „Kontrabanda“ („Terorozauro bliuzas“) dainos. \n2017 m. Apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ pripažintas Metų spektakliu. Už Bitininko vaidmenį šiame spektaklyje ir rotmistro Adolfo vaidmenį A. Strindbergo dramoje „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė) aktorius Darius Meškauskas pelnė Metų aktoriaus apdovanojimą. \n2017 m. aktorė Eglė Jackaitė nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už antraplanį Valdininkės vaidmenį šiame spektaklyje.
URL:https://kdt.lt/event/pasaliniams-draudziama/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/KUB3371-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220130T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220130T195000
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211127T153640Z
LAST-MODIFIED:20220131T084836Z
UID:4289-1643562000-1643572200@kdt.lt
SUMMARY:PAŠALINIAMS DRAUDŽIAMA
DESCRIPTION:Dramaturgas Gintaras Grajauskas apie pjesę „Pašaliniams draudžiama“ sako: „Tai tarsi savotiškas kelionių filmas – apie kelionę per gyvenimą ir dar toliau.“ \nPjesės\, turinčios autobiografinių momentų\, pagrindinis herojus – Poetas. Pradžioje visai jaunas jis keliauja per laiką ir gerai atpažįstamas situacijas\, pamažu bręsdamas ir mėgindamas perprasti savo paskirtį pasaulyje. Jis puikiai suvokia visą savo egzistencijos tragikomiškumą\, tačiau nelabai ką gali pakeisti – šitame keistokame „road movie“\, vadinamame gyvenimu\, jis tėra tik vienas iš personažų. Groteskas\, farsas\, autoironija – trys amžini jo palydovai. Kelionėje Poetas sutinka daugybę žmonių – nuo seno Bitininko\, jaunystėje buvusio žinomu poetu\, iki beveik metafizinės Valytojos. Kartais galima įtarti\, kad tas jaunas poetas sutinka save patį\, senatvėje virtusį ramiu išmintingu bitininku. Poetą lydi ir savotiškas antikinis choras – šiurpokos būtybės\, save kaskart vis kitaip įvardijančios. Gal tai nebe gyvųjų\, o mirusiųjų kelionė – po teritoriją tarp gyvenimo ir mirties? \nSpektaklyje naudojamos grupių „Rokfeleriai“ („Pirmadienio bliuzas“) ir „Kontrabanda“ („Terorozauro bliuzas“) dainos. \n2017 m. Apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ pripažintas Metų spektakliu. Už Bitininko vaidmenį šiame spektaklyje ir rotmistro Adolfo vaidmenį A. Strindbergo dramoje „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė) aktorius Darius Meškauskas pelnė Metų aktoriaus apdovanojimą. \n2017 m. aktorė Eglė Jackaitė nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už antraplanį Valdininkės vaidmenį šiame spektaklyje.
URL:https://kdt.lt/event/pasaliniams-draudziama-2022-01-30/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/KUB3371-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220130T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220130T195000
DTSTAMP:20260527T185334
CREATED:20211127T153640Z
LAST-MODIFIED:20211127T153640Z
UID:5823-1643562000-1643572200@kdt.lt
SUMMARY:PAŠALINIAMS DRAUDŽIAMA
DESCRIPTION:Dramaturgas Gintaras Grajauskas apie pjesę „Pašaliniams draudžiama“ sako: „Tai tarsi savotiškas kelionių filmas – apie kelionę per gyvenimą ir dar toliau.“ \nPjesės\, turinčios autobiografinių momentų\, pagrindinis herojus – Poetas. Pradžioje visai jaunas jis keliauja per laiką ir gerai atpažįstamas situacijas\, pamažu bręsdamas ir mėgindamas perprasti savo paskirtį pasaulyje. Jis puikiai suvokia visą savo egzistencijos tragikomiškumą\, tačiau nelabai ką gali pakeisti – šitame keistokame „road movie“\, vadinamame gyvenimu\, jis tėra tik vienas iš personažų. Groteskas\, farsas\, autoironija – trys amžini jo palydovai. Kelionėje Poetas sutinka daugybę žmonių – nuo seno Bitininko\, jaunystėje buvusio žinomu poetu\, iki beveik metafizinės Valytojos. Kartais galima įtarti\, kad tas jaunas poetas sutinka save patį\, senatvėje virtusį ramiu išmintingu bitininku. Poetą lydi ir savotiškas antikinis choras – šiurpokos būtybės\, save kaskart vis kitaip įvardijančios. Gal tai nebe gyvųjų\, o mirusiųjų kelionė – po teritoriją tarp gyvenimo ir mirties? \nSpektaklyje naudojamos grupių „Rokfeleriai“ („Pirmadienio bliuzas“) ir „Kontrabanda“ („Terorozauro bliuzas“) dainos. \n2017 m. Apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ pripažintas Metų spektakliu. Už Bitininko vaidmenį šiame spektaklyje ir rotmistro Adolfo vaidmenį A. Strindbergo dramoje „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė) aktorius Darius Meškauskas pelnė Metų aktoriaus apdovanojimą. \n2017 m. aktorė Eglė Jackaitė nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už antraplanį Valdininkės vaidmenį šiame spektaklyje.
URL:https://kdt.lt/event/pasaliniams-draudziama-2022-01-30-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/KUB3371-scaled.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR