BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220303T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220303T212500
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211127T150008Z
LAST-MODIFIED:20220707T125951Z
UID:4541-1646332200-1646342700@kdt.lt
SUMMARY:SAULĖS VAIKAI
DESCRIPTION:Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje\, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“\, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų\, nešusių Rusijos carui peticiją\, demonstracija. Nepaisant to\, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta\, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje\, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją. \nPjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas\, tikintis\, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje\, net ir savo šeimą\, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus\, nuoširdžiai tikėdamas\, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis. \nProtasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“\, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“\, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas\, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų\, darosi tiesiog komiškas\, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka\, tiesiog neranda bendros kalbos\, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai\, kiti\, žadindami jo užuojautą\, paprasčiausiai kaulija pinigėlio. \nTaip\, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones\, hermetišką elitą\, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę\, mūsų dienų situaciją. \nTad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą\, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės\, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“. \nĮdomu\, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą\, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje\, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“. \nIstorija kartojasi ciklais\, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas\, kas nugalės: Saulės vaikai\, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos. \nDarykime viską\, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį. \nPjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija)\, įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“). \nSpektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre taps pirmuoju režisierės L. Grozos pastatymu užsienyje.
URL:https://kdt.lt/event/saules-vaikai-2-2022-03-03/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_2217-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220304T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220304T205000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211006T085405Z
LAST-MODIFIED:20220301T135823Z
UID:4543-1646418600-1646427000@kdt.lt
SUMMARY:ATŠAUKTA! PARADAS
DESCRIPTION:Tai komedija\, kurios autorius – gerai žinomas šiuolaikinis rusų dramaturgas\, kino scenaristas Aleksandras Galinas (g. 1947 m.). Jo pjesės išverstos ir pastatytos daugiau nei dviejuose šimtuose pasaulio teatrų. A. Galinas yra populiariausių Rusijos dramaturgų dešimtuke. \nPjesės „Paradas“\, parašytos 2015 m.\, veiksmas vyksta šių dienų Amsterdame. Kol už lango vyksta garsusis Amsterdamo gėjų paradas\, viešbučio kambaryje kaktomuša susiduria du pasauliai: jaunas ir senas\, būsimas ir besibaigiantis. Vienas lengvas\, kitas sunkiasvoris. Vienas naivus ir patiklus\, kitas patyręs ir brutalus. Jų laukia labai keista kova\, kuri pasibaigia dar keisčiau. \n„Paradas“ – tai komiška\, bet ir liūdnoka istorija apie šiuolaikinio gyvenimo aktualijas ir grimasas\, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius\, apie apsimestinio vyriškumo ir tikro žmogiškumo sankirtas. \nŠios istorijos moralas labai paprastas: nepaisant jokių socialinių\, ideologinių ar lytinių skirtumų\, visi esame tiesiog žmonės. Ir jei norime išgyventi\, turime priimti kitus tokius\, kokie jie yra\, nieko iš jų mainais nereikalaudami. Tai vienintelis iš tiesų svarbus dalykas gyvenime. \n„Tai teatras – žaidimas\, vaizduotės teritorija. Tegul žmonės juokiasi\, džiaugiasi\, o tie rimti dalykai\, apie kuriuos kalbame\, patys susiras kelią į žmonių protus ir širdis.“ Aleksandras Galinas
URL:https://kdt.lt/event/paradas-2022-03-04/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Paradas_A.-Kubaitis_KUB_4988.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220304T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220304T211000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211006T090529Z
LAST-MODIFIED:20220915T114100Z
UID:5859-1646418600-1646428200@kdt.lt
SUMMARY:ELZĖS ŽEMĖ
DESCRIPTION:Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė\, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“\, „Debiutas“\, „Eurazija“\, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių\, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė\, gyvenimo jėgos\, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. \nPagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje\, JAV\, Lenkijoje\, Estijoje\, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje. \n„Elzės žemė“ – tai tikra istorija\, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė\, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais\, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus\, geografijos mokytojas\, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus\, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja\, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija\, atrodytų\, neįtikėtina\, bet reali.
URL:https://kdt.lt/event/elzes-zeme-2022-03-04/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9283-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220305T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220305T162000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211129T134031Z
LAST-MODIFIED:20220113T133111Z
UID:4545-1646488800-1646497200@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2-2022-03-05/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220306T150000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220306T172000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211129T134031Z
LAST-MODIFIED:20220113T083200Z
UID:5132-1646578800-1646587200@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2-2022-03-06/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220308T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220308T210000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211006T063442Z
LAST-MODIFIED:20220805T085255Z
UID:4549-1646764200-1646773200@kdt.lt
SUMMARY:BORISAS GODUNOVAS
DESCRIPTION:Aleksandras Puškinas\, rusų poezijos klasikas\, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m.\, o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais. \n„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis\, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis\, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais\, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio\, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas\, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai\, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų\, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą\, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai. \nNegana to\, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią\, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo\, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą\, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė\, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių\, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas\, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų\, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui\, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru. \nKas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis\, visomis įmanomomis priemonėmis\, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios\, ar drąsus reformatorius\, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito\, tiek liaudies neapykantos? \nVienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką\, tačiau visada savaip ją interpretuoja\, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo\, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“\, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“\, Čekija). \n2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
URL:https://kdt.lt/event/borisas-godunovas-2022-03-08/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-17.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220308T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220308T202000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211129T112343Z
LAST-MODIFIED:20220209T123431Z
UID:5325-1646766000-1646770800@kdt.lt
SUMMARY:JAUSMŲ DŽIAZAS
DESCRIPTION:Poezijos ir muzikos improvizacijų vakaras „Jausmų džiazas“ kartu su aktore Egle Jackaite ir džiazo virtuozu Vytautu Labučiu nepaliks abejingų – eilėraščiai ir muzika palies kiekvieno širdį. \n\nKiekvienas atras savo istoriją\, jautriai susimąstys:\n„Juk tai apie mane!“\nKiekvienam atėjusiam tai bus susitikimas su savo siela – norėsis skęsti jausmų vandenyne. \n\nPoezija tarsi malda išlaisvina\, atpalaiduoja\, sušildo ir pripildo mus šviesos\, kurią kiekvienas turime\, bet dažnai neleidžiame jai suspindėti. \nSavo kūną mes dažnai palepiname: jį prausiame\, maitiname\, šildome\, rūpinamės\, o sielai ir jausmams ne tik pritrūksta laiko\, bet dažnas ir nepagalvoja\, kad vidumi taip pat reikia rūpintis! \nJuk nėra kūno be sielos ir visa yra viena. \nGražiausias lietuvių ir užsienio poetų eiles ir jausmingas dainas nuoširdžiai ir atvirai atliks aktorė Eglė Jackaitė. \nSvaiginančios muzikinės improvizacijos – absoliutus džiazo virtuozas\, kurio muzika – numyluoja\, svaigina\, užburia… – Vytautas Labutis. \n 
URL:https://kdt.lt/event/jausmu-dziazas-2022-03-08/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/id_93432.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220312T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220312T160000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20220113T121307Z
LAST-MODIFIED:20220707T121258Z
UID:5369-1647093600-1647100800@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! ROBOTŲ PASAKOS
DESCRIPTION:Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos\, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų\, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą\, kurią sukūrė Promašina\, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis. \n\nIš gyvenimo pašalinome nereikalingus elementus. Nuolat tobulindami operacinę sistemą\, pašalinome jos klaidas. \n\nMūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to\, sumažinome savo gebėjimą suvokti kultūrą – ji lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip\, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu\, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą\, empatiją\, artumą\, aistrą\, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos\, kad pasaulis taptų paprastesnis.\nAtmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę.\nIš jos mes traukiame istorijas\, kurias vadiname pasakomis. Jas sekame savo vaikams – naujosios kartos modeliams. Pasakos yra įspėjimas – jose mes nuolat ieškome Blyškiaus\, vadinamo Žmogumi\, kuris tarsi virusas užkrečia mūsų sistemą. \nSpektaklio koorganizatorius A. Mickevičiaus institutas\, culture.pl\nPartneris Lenkijos institutas Vilniuje
URL:https://kdt.lt/event/robotu-pasakos-2022-03-12/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/01/1920x1080.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220313T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220313T190000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20220113T121307Z
LAST-MODIFIED:20220707T121259Z
UID:5422-1647190800-1647198000@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! ROBOTŲ PASAKOS
DESCRIPTION:Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos\, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų\, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą\, kurią sukūrė Promašina\, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis. \n\nIš gyvenimo pašalinome nereikalingus elementus. Nuolat tobulindami operacinę sistemą\, pašalinome jos klaidas. \n\nMūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to\, sumažinome savo gebėjimą suvokti kultūrą – ji lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip\, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu\, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą\, empatiją\, artumą\, aistrą\, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos\, kad pasaulis taptų paprastesnis.\nAtmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę.\nIš jos mes traukiame istorijas\, kurias vadiname pasakomis. Jas sekame savo vaikams – naujosios kartos modeliams. Pasakos yra įspėjimas – jose mes nuolat ieškome Blyškiaus\, vadinamo Žmogumi\, kuris tarsi virusas užkrečia mūsų sistemą. \nSpektaklio koorganizatorius A. Mickevičiaus institutas\, culture.pl\nPartneris Lenkijos institutas Vilniuje
URL:https://kdt.lt/event/robotu-pasakos-2022-03-13/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/01/1920x1080.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220318T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220318T195500
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20220214T140011Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5587-1647628200-1647633300@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS
DESCRIPTION:Netikėtomis\, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi\, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje\, pilnas svajonių\, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje\, kai\, įgijęs gyvenimo patirties\, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus\, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose\, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui\, ar pavyks įtikinti\, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas? \nLenkų kino scenaristas ir režisierius Domanas Nowakowskis pjesėje „Kai kurios erelių rūšys“ kalba apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką\, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis\, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.
URL:https://kdt.lt/event/kai-kurios-ereliu-rusys/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Domas-Rimeika-35-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220318T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220318T212000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220302T121405Z
UID:5874-1647630000-1647638400@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia.
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2022-03-18/
LOCATION:Wrocław\, ul. Piłsudskiego 67\, Wrocław\, Lenkija
CATEGORIES:Teatro gastrolės
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220319T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220319T195500
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20220214T140011Z
LAST-MODIFIED:20220214T140011Z
UID:6795-1647714600-1647719700@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS
DESCRIPTION:Netikėtomis\, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi\, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje\, pilnas svajonių\, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje\, kai\, įgijęs gyvenimo patirties\, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus\, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose\, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui\, ar pavyks įtikinti\, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas? \nLenkų kino scenaristas ir režisierius Domanas Nowakowskis pjesėje „Kai kurios erelių rūšys“ kalba apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką\, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis\, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.
URL:https://kdt.lt/event/kai-kurios-ereliu-rusys-2022-03-19/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Domas-Rimeika-35-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220323T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220323T192000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20220211T140006Z
LAST-MODIFIED:20220214T141500Z
UID:5510-1648060200-1648063200@kdt.lt
SUMMARY:„Prarasti / Namai toli nuo namų“
DESCRIPTION:Pirmieji žmonės buvo klajokliai. O kokia paskutiniųjų lemtis? „Prarasti / Namai toli nuo namų“ pasiūlo prieglobstį aštuonioms būtybėms\, kurių takas veda į praradimą ir užmarštį. Čia yra namai\, kur trumpam susitikusios jos dalijasi istorijomis apie savo kilmę bei kelius\, čia įvyksta ta akimirka\, kai kiekviena pasaulio dalis atsiskleidžia kaip dygsnis žmonijos audinyje. Besirūpindamos bendruomene\, kurios nelegaliomis viešniomis tapo\, šios būtybės patiria didžiulį džiaugsmą. Prisiminimo veiksmas kaip susitikimo forma\, užmarštis – laisvės išraiška. Jos – pabėgėlės iš svetur\, greitai keliausiančios toliau\, palikdamos pėdsakus\, kuriais šokti ateis jau kiti. Bet šiandien jos čia. \n\nGyvi sutvėrimai gali prisiminti\, jog kartais\, norint gyventi kartu\, versti ir perrašyti pasaulį savyje\, pirmiausia reikia pamiršti. \n\nKūrinys trykšta gaivališka „Auros“ trupės šokėjų energija\, jaunatviška ir organiška jų jėga virsta vieninga unikalia kalba. „Mano tikslas – ne didingas pasirodymas\, o nuodugni trapumo ir neįtikėtinai mažų dalykų studija\, kurioje bendram darbui susitinka individualios esybės“\, – tvirtina choreografė K. Ponties. \nScenoje – aštuoni šokėjai\, kiekvienas iš kitos šalies: Meksikos\, Australijos\, Prancūzijos\, Italijos\, Lietuvos\, Japonijos\, Albanijos\, Korėjos. Jie – skirtingų kultūrų interpretatoriai\, ir jautrūs skirtingai. Siekdama kuo turtingesnės kolektyvinio darbo patirties\, K. Ponties meninėse kolaboracijose su partneriais iš visos Europos\, Afrikos\, Rusijos ir Azijos visada skatina šokėjus tirti savo gimtąją kultūrą ir kalbą\, formuoti unikalų prasmės bei istorijos suvokimą\, o tai galiausiai padeda jiems atrasti savitą braižą. „Jungtys gimsta dirbant su asmenybėmis\, kiekviena kurių autentiškai bando įprasminti jau egzistuojančias kalbas: garsus\, žodžius\, gestus\, spalvas\, pasaulio pliūpsnius. Tai – medžiaga transformacijoms“\, – sako kūrėja. \n  \nNuotraukų autorė Svetlana Batura
URL:https://kdt.lt/event/prarasti-namai-toli-nuo-namu/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/01/LOSS-LARGE-FB-e1644581753896.jpg
ORGANIZER;CN="Kauno %C5%A1okio teatras %E2%80%9EAura%E2%80%9C":MAILTO:info@aura.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220324T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220324T211000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211006T080537Z
LAST-MODIFIED:20220805T082058Z
UID:4550-1648146600-1648156200@kdt.lt
SUMMARY:VAROVAI
DESCRIPTION:Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis. \nVaiko kaltinimas melagingas. \nBet ar tiesa svarbi\, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas\, kad tas veidas pažįstamo žmogaus\, draugo\, mokytojo. \nKraują pajutę varovai jau uodžia orą\, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais. \nRežisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“\, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas\, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas. \n„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu\, ypač tuomet\, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose\, mažoje bendruomenėje\, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome\, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga\, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs\, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio\, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“\, – sako režisierius E. Senkovas. \n„Varovai“\, jo teigimu\, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai\, dėl to turime būti stiprūs\, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių\, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas\, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos\, tiek Lietuvos – mikropasaulį“\, – svarstė E. Senkovas\, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį\, nuolatinę priešų paiešką tarp tų\, kuriuos laiko svetimais. \n2022 m. režisierius Elmārs Seņkovs už spektaklį „Varovai“ nominuotas „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijoje „Režisūra“
URL:https://kdt.lt/event/varovai-2-2022-03-24/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_0053-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220325T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220325T194500
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211005T135013Z
LAST-MODIFIED:20220824T101327Z
UID:4552-1648233000-1648237500@kdt.lt
SUMMARY:LABAS RYTAS\, PONE TRIUŠI
DESCRIPTION:„Labas rytas\, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika\, tai narcisistinių fantazijų analizė\, istorija apie tarpgalaktinę draugystę\, apie Budą ir drugelį\, apie mažą paukštelį\, nutūpusį ant peties\, apie šunis\, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis) \nTai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų\, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene\, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją\, paaiškėja vienas dalykas: tai drama\, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis\, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet\, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu. \nPjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas\, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković\, gimęs 1978 m. Belgrade\, gyvenantis Švedijoje\, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos\, Slovėnijos\, Serbijos\, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
URL:https://kdt.lt/event/labas-rytas-pone-triusi-2-2022-03-25/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9439-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220326T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220326T150500
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211222T080804Z
LAST-MODIFIED:20220926T064925Z
UID:4754-1648303200-1648307100@kdt.lt
SUMMARY:SPEKTAKLIS-EKSKURSIJA APIE KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRĄ „KĖDĖ IŠ KOMEDIJŲ  NAMO“
DESCRIPTION:Spektaklis-ekskursija „Kėdė iš Komedijų namo“ pasakoja apie Klaipėdos dramos teatrą\, kurio pirmasis pavadinimas „Komedijų namas“ aptinkamas Mėmelio miesto plane jau XVIII a. pabaigoje. Penkios skirtingų charakterių „kėdės“ (personažai) vedžioja ekskursijos dalyvius po pastatą ir pasakoja istorijas iš spalvingo teatro gyvenimo\, kurias papildo trumpos aktorių vaidinamos intermedijos.
URL:https://kdt.lt/event/spektaklis-ekskursija-apie-klaipedos-dramos-teatra-kede-is-komediju-namo/
LOCATION:Teatro erdvės
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/12/KUB5405-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220326T173000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220326T185000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211011T132714Z
LAST-MODIFIED:20220914T105419Z
UID:5619-1648315800-1648320600@kdt.lt
SUMMARY:BŪTI
DESCRIPTION:Monodramos „Būti“ epicentre – jauna mergina Elena\, kuri pirmą kartą gyvenime pati turi priimti svarbų\, tačiau netikėtą ir labai sudėtingą sprendimą. Žinia apie neplanuotai užsimezgusią gyvybę priskiriama prie didžiausių gyvenimo sukrėtimų\, nes sprendimo akimirką žmogus suvokia\, kad gyvenimas bet kuriuo atveju pasikeis negrįžtamai. Pasimetus dėl patiriamo streso Elena užsirašo abortui\, tačiau prieš tai yra pakviečiama apsilankyti konsultacijoje\, kur specialistės patvirtintų jos apsisprendimą. Elena nė nenutuokia\, kad šis vizitas bus lemtingas. \nDovilės Katiliūtės sukurtos spektaklio dramaturgijos pagrindas – tikros moterų\, susidūrusių su neplanuotu nėštumu ar abortu\, istorijos. Dokumentinė medžiaga suteikia pjesei intymumo\, autentiškumo\, atskleidžia itin jautrias temas\, kuriomis visuomenėje kalbėti dažnai nepatogu. Ką pasirinkti? Nėštumo nutraukimą ar gimdymą neturint jokios paramos? Spektaklyje atskleidžiami būties ieškojimai – kaip „būti“? Kaip gyventi su savo pasirinkimu? Kaip kovoti su šių pasirinkimų psichologinėmis pasekmėmis\, nugalint socialinę atskirtį ar vienišumą. Ką mums reiškia būti? Ar mes iš tiesų esame? Ar mes turime teisę spręsti\, ar gali būti kiti? O gal sprendimo metu yra tik kiti? \nSpektaklio baigiamoji dalis – su neplanuotu nėštumu ar abortu susidūrusių žmonių fotografijų paroda „Esu“\, kurią lydės tikros jų istorijos. Dokumentinė paroda skirta atskleisti realius šio reiškinio mąstus šiandieninėje Lietuvoje. Po spektaklio žiūrovai turės galimybę pasinerti į gyvus\, be galo jautrius ir tikrus liudijimus\, kurie teatro fikciją perkels į realybę primenant\, jog teatras tėra melas apie tiesą\, o gyvenime režisieriai esame mes patys. \n\nBūti negalima nebūti. – kur dėsime kablelį? \n\nRežisierė L. Krivickaitė – „Spektaklyje gausu dviprasmiškumo\, šmaikščių situacijų bei nesusipratimų\, dažnai žmonės vengia sunkiomis temomis kalbėti atvirai. Spektaklyje vyraujanti pakili nuotaika\, komiškos situacijos bei humoras tarsi natūrali pagrindinės herojės apsaugos priemonė. Užuot moralizavę ar gazdinę problema\, mes ją pateikiame kaip natūralų\, žmogaus suformuotą reiškinį\, kuris prasidėjo atsiradus galimybei kontroliuoti žmonijos gimstamumą. Neplanuotas nėštumas ar aborto reiškinys iš pažiūros labai tamsios temos\, tačiau pasirinkus tinkamą pažinties būdą ši istorija pasakojama edukuojant žiūrovą\, skatinant jį permąstyti savo atsiradimą bei tikslą šiame pasaulyje. Žmogiškasis skausmas dažnai priverčia atsigręžti į esmines vertybes\, todėl spektaklyje daug meilės ir šviesos\, o pasirinkti\, būti ar ne- kiekvieno asmeninis reikalas.“
URL:https://kdt.lt/event/buti-2022-03-26/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/id_90462-e1642420819501.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220326T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220326T210000
DTSTAMP:20260527T164924
CREATED:20211006T064857Z
LAST-MODIFIED:20220805T115036Z
UID:4555-1648319400-1648328400@kdt.lt
SUMMARY:TĖVAS
DESCRIPTION:Kaip žmonės\, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą\, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą\, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie\, regis\, nedideli ir nesvarbūs skirtumai\, kiek kitoks požiūris į pasaulį\, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie\, kurie mylėjo vienas kitą\, nutolsta\, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose\, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas\, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža\, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? \nKodėl po gražių pažadų „ir laimėje\, ir varge\, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti\, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? \nStrindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą. \nAugustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas\, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje\, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.\nA. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą\, rašė orientalistikos\, lingvistikos\, etnografijos\, istorijos\, biologijos\, astronomijos\, astrofizikos\, matematikos mokslinius darbus.\nAnuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos\, moderni kalba\, požiūrio naujumas – visai ne tai\, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.\nPsichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.\nLatvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje\, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija)\, nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje\, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.
URL:https://kdt.lt/event/tevas-2022-03-26/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/201-scaled.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR