BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Klaipėdos dramos teatras
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220506T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220506T210000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220321T141243Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:6000-1651861800-1651870800@kdt.lt
SUMMARY:ATŠAUKTA! STORAS SĄSIUVINIS
DESCRIPTION:Dėl aktoriaus traumos š. m. gegužės 6-7 d. turėjusi įvykti premjera „Storas sąsiuvinis“ atšaukiama.\nSusigrąžinti pinigus už įsigytus bilietus galima kasose\, kuriose pirkote arba internetu. Bilietų grąžinimo terminas iki gegužės 21 d. imtinai.\nAtsiprašome už sukeltus nepatogumus. \nĮprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka\, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė\, ir teks arba žūti\, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje. \nIr dvyniai pradeda mokytis išgyvenimo. Jie mokosi stebėdami aplinką\, bet bene daugiausiai išmoksta iš senelės\, žmonių ne be priežasties vadinamos ragana. \nNorėdami suvaldyti aplinkinį chaosą\, dvyniai susikuria sau negailestingas taisykles. Imasi kasdienių kūno ir sielos grūdinimo pratimų. Pratinasi nejausti skausmo. Nuslėpti užuojautą. Pamiršti meilę. Nereaguoti nei į malonius žodžius\, nei į prakeiksmus. Išsiugdyti nejautrą ir išmokti apsiginti – maišeliais su smėliu ir gerai išgaląstu skustuvu. Tuo pačiu jie storame sąsiuvinyje rašo savo dienoraštį. Kadangi žodžiai apgauna\, dvyniai aprašinėja tik tai\, kas iš tiesų nutinka\, be jokių subjektyvių vertinimų. \nLukas ir Klausas – labai talentingi vaikai. Todėl jų mokslai netrukus ima duoti vaisių – jiedu persikeičia ir tampa visiškai pasiruošę naujam žiauriam gyvenimui. Dabar Lukas ir Klausas – pusiau pragaro pabaisos\, pusiau angelai\, vykdantys Dievo teisingumą. \nAgota Kristof (1935–2011) – vengrų kilmės rašytoja. Jos vaikystė ir jaunystė Austrijos pasienyje esančiame Kössego miestelyje sutapo su Vengrijos karu\, bombardavimais\, badu\, sovietų okupacija ir po jos sekusia „Naująja tvarka“ – visa tai vienaip ar kitaip atsispindi „Storame sąsiuvinyje“\, 1986 m. tiesiog sukrėtusiame literatūros pasaulį. \nSpektaklį režisavo jaunosios kartos teatro režisierius Jokūbas Brazys\, Oskaro Koršunovo mokinys\, jau sukūręs spektaklius pagal Moliere’o „Mizantropą“\, Williamo Shakespeare’o „Makbetą“\, A. Čechovo „Žuvėdrą“. J. Brazys bendradarbiavo su keletu tarptautinių festivalių: „Face Theatre Festival“ Budapešte (Vengrija)\, „Volta On Line“ Vilniuje (Lietuva)\, „Theatre Olympics 2019“ Sankt Peterburge (Rusija). Dirbo O. Koršunovo asistentu statant Rimanto Kmitos „Remygą“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre ir W. Shakespeare’o „Otelą“ OKT / Vilniaus miesto teatre.
URL:https://kdt.lt/event/premjera-storas-sasiuvinys/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/03/Storas-sasiuvinis_1920x1080_2.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220506T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220506T211000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20211129T095126Z
LAST-MODIFIED:20220422T124728Z
UID:6367-1651861800-1651871400@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai-2-2022-05-06/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_7255-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220507T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220507T210000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220321T141243Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:6002-1651948200-1651957200@kdt.lt
SUMMARY:ATŠAUKTA! STORAS SĄSIUVINIS
DESCRIPTION:Dėl aktoriaus traumos š. m. gegužės 6-7 d. turėjusi įvykti premjera „Storas sąsiuvinis“ atšaukiama.\nSusigrąžinti pinigus už įsigytus bilietus galima kasose\, kuriose pirkote arba internetu. Bilietų grąžinimo terminas iki gegužės 21 d. imtinai.\nAtsiprašome už sukeltus nepatogumus. \nĮprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka\, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė\, ir teks arba žūti\, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje. \nIr dvyniai pradeda mokytis išgyvenimo. Jie mokosi stebėdami aplinką\, bet bene daugiausiai išmoksta iš senelės\, žmonių ne be priežasties vadinamos ragana. \nNorėdami suvaldyti aplinkinį chaosą\, dvyniai susikuria sau negailestingas taisykles. Imasi kasdienių kūno ir sielos grūdinimo pratimų. Pratinasi nejausti skausmo. Nuslėpti užuojautą. Pamiršti meilę. Nereaguoti nei į malonius žodžius\, nei į prakeiksmus. Išsiugdyti nejautrą ir išmokti apsiginti – maišeliais su smėliu ir gerai išgaląstu skustuvu. Tuo pačiu jie storame sąsiuvinyje rašo savo dienoraštį. Kadangi žodžiai apgauna\, dvyniai aprašinėja tik tai\, kas iš tiesų nutinka\, be jokių subjektyvių vertinimų. \nLukas ir Klausas – labai talentingi vaikai. Todėl jų mokslai netrukus ima duoti vaisių – jiedu persikeičia ir tampa visiškai pasiruošę naujam žiauriam gyvenimui. Dabar Lukas ir Klausas – pusiau pragaro pabaisos\, pusiau angelai\, vykdantys Dievo teisingumą. \nAgota Kristof (1935–2011) – vengrų kilmės rašytoja. Jos vaikystė ir jaunystė Austrijos pasienyje esančiame Kössego miestelyje sutapo su Vengrijos karu\, bombardavimais\, badu\, sovietų okupacija ir po jos sekusia „Naująja tvarka“ – visa tai vienaip ar kitaip atsispindi „Storame sąsiuvinyje“\, 1986 m. tiesiog sukrėtusiame literatūros pasaulį. \nSpektaklį režisavo jaunosios kartos teatro režisierius Jokūbas Brazys\, Oskaro Koršunovo mokinys\, jau sukūręs spektaklius pagal Moliere’o „Mizantropą“\, Williamo Shakespeare’o „Makbetą“\, A. Čechovo „Žuvėdrą“. J. Brazys bendradarbiavo su keletu tarptautinių festivalių: „Face Theatre Festival“ Budapešte (Vengrija)\, „Volta On Line“ Vilniuje (Lietuva)\, „Theatre Olympics 2019“ Sankt Peterburge (Rusija). Dirbo O. Koršunovo asistentu statant Rimanto Kmitos „Remygą“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre ir W. Shakespeare’o „Otelą“ OKT / Vilniaus miesto teatre.
URL:https://kdt.lt/event/premjera-storas-sasiuvinys-2022-05-07/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/03/Storas-sasiuvinis_1920x1080_2.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220508T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220508T193000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20211006T064857Z
LAST-MODIFIED:20220805T115036Z
UID:6095-1652029200-1652038200@kdt.lt
SUMMARY:TĖVAS
DESCRIPTION:Kaip žmonės\, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą\, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą\, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie\, regis\, nedideli ir nesvarbūs skirtumai\, kiek kitoks požiūris į pasaulį\, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie\, kurie mylėjo vienas kitą\, nutolsta\, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose\, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas\, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža\, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? \nKodėl po gražių pažadų „ir laimėje\, ir varge\, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti\, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? \nStrindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą. \nAugustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas\, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje\, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.\nA. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą\, rašė orientalistikos\, lingvistikos\, etnografijos\, istorijos\, biologijos\, astronomijos\, astrofizikos\, matematikos mokslinius darbus.\nAnuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos\, moderni kalba\, požiūrio naujumas – visai ne tai\, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.\nPsichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.\nLatvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje\, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija)\, nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje\, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.
URL:https://kdt.lt/event/tevas-2022-05-08/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/201-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220511T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220511T213000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220323T193109Z
LAST-MODIFIED:20220915T104223Z
UID:6203-1652293800-1652304600@kdt.lt
SUMMARY:REMYGA
DESCRIPTION:Spektaklis „Remyga“ nuo pirminio sumanymo iki galutinio realizavimo yra susijęs su Šiauliais. Specialiai šiam spektakliui pjesę rašęs bestselerio „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita pateikia fantasmagorišką istorijos versiją\, nuaustą iš tikrų faktų ir fikcijos. Pjesėje kalbama miestą ir jo žmones\, apie tikrus įvykius ir mitus\, apie tuos\, kuriems miestas tapo jų likimu. „Remyga“ grąžina žiūrovus į pirmuosius Nepriklausomybės metus. Su kokiais (ne)matomais priešais tuomet kovojome? Kuo mes buvome ir kuo tapome? \nPjesės veiksmas vyksta prieštaringais 1988-1992 metais Šiauliuose. Daugelis dar gerai prisimename šį sudėtingą pokyčių laiką\, kai su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi ir pagrindinis pjesės herojus – Remyga. Atitarnavęs sovietinėje armijoje Afganistane\, Remyga grįžta į gimtuosius Šiaulius. Jis norėtų gyventi kaip „visi normalūs žmonės“ – būti mylimu vyru\, geru tėvu\, pareigingu darbuotoju. Tačiau praeities šešėliai ir aplink tvyrantis chaosas vis tirštėja\, o tamsiosios jėgos įgauna vis didesnių galių. \n\nKaip tokioje chaotiškoje visuomenėje nubrėžti ribą tarp gėrio ir blogio? Kaip išlikti sąžiningu prieš save ir kitus? Kaip suvaldyti savo vidinius demonus? Kokia yra nepriklausomybės – politinės ir asmeninės – kaina? \n\nSpektaklio kūrėjai suplakė sunkiai nusakomo žanro kokteilį iš dokumentinės medžiagos\, kasdienybės autentikos\, psichodelinės mistikos ir gyvo roko muzikos. Režisierius Oskaras Koršunovas „Remygoje“ įžvelgia anuometinį visos Lietuvos veidą: „tai\, kas tuomet vyko Šiauliuose\, vyko ir visoje Lietuvoje“.
URL:https://kdt.lt/event/remyga-2-2022-05-11/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Remyga_SJ_113.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220514T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220514T195500
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220214T140011Z
LAST-MODIFIED:20220214T140011Z
UID:6796-1652553000-1652558100@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS
DESCRIPTION:Netikėtomis\, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi\, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje\, pilnas svajonių\, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje\, kai\, įgijęs gyvenimo patirties\, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus\, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose\, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui\, ar pavyks įtikinti\, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas? \nLenkų kino scenaristas ir režisierius Domanas Nowakowskis pjesėje „Kai kurios erelių rūšys“ kalba apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką\, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis\, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.
URL:https://kdt.lt/event/kai-kurios-ereliu-rusys-2022-05-14/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Domas-Rimeika-35-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220517T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220517T150000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220405T064348Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:6163-1652796000-1652799600@kdt.lt
SUMMARY:THE SOCKET
DESCRIPTION:Caution! “The Socket” is a high voltage performance! In this performance\, the actors revive minimalist electrical objects (wires\, plugs\, sockets) on stage in an experimental way\, creating characters for the revived beings\, engaging the spectators in an unpredictable\, comic plot of the play\, full of absurd elements.\nThe literary inspiration for this theatrical hypnosis comes from the fables of Ivan Krylov\, which with their simplicity and straightforwardness aptly complement the entirety of the play. The moral lessons ending the fables\, in the opinion of the creators\, do not explain\, but instead\, deceptively simplify or even discredit this ambiguous\, unsolvable\, constantly misleading and changing world of ours.\nDrama director Motiejus Ivanauskas\, representing the young generation\, together with the team of actors take us\, the spectators\, into a certain (un)substantial labyrinth\, in which\, confronted with the comically generalized clichés of our thinking and affected by the tone of ironically intellectual performance\, we dare to admit with a smile on our lips – there is nothing generalized\, meaningful or clear in our lives.\n“The Socket” was created in 2021\, during the creative process of the modern puppet and object theatre laboratory “SurReality Check”\, which took place at the Theatre “Lėlė”.
URL:https://kdt.lt/event/the-socket/
LOCATION:Teatro g. 2\, Klaipėda
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Lizdas.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220517T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220517T150000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220223T130152Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5703-1652796000-1652799600@kdt.lt
SUMMARY:LIZDAS
DESCRIPTION:Atsargiai! „Lizdas“ – aukštos įtampos spektaklis! Eksperimentiniu būdu aktoriai scenoje atgaivina minimalistinius elektros objektus (laidus\, kištukus\, rozetes)\, sukurdami atgyjančioms būtybėms charakterius ir įtraukdami žiūrovą į nenuspėjamą\, komišką\, absurdo elementų kupiną spektaklio siužetą.\nLiteratūrinė šios teatrinės hipnozės inspiracija – Ivano Krylovo pasakėčios\, savo paprastumu ir tiesmukumu taikliai papildančios spektaklio visumą. Pasakėčių pabaigoje esantis moralas\, kūrėjų nuomone\, nepaaiškina\, o tik apgaulingai supaprastina ar net diskredituoja daugiaprasmį\, neišsprendžiamą\, nuolat mus klaidinantį ir kintantį pasaulį.\nJaunosios kartos dramos režisierius Motiejus Ivanauskas kartu su aktorių komanda įvelia žiūrovą į (be)prasminį labirintą\, kuriame susitikę su savo komiškai apibendrintomis mąstymo klišėmis ironiškai intelektualaus spektaklio tono paveikti išdrįstame su šypsena pripažinti – mūsų gyvenimuose nėra nieko apibendrinto\, iš anksto prasmingo ar aiškaus.\nSpektaklis „Lizdas“ sukurtas 2021 m. „Lėlės“ teatre vykusio šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro laboratorijos „SurReality Check“ kūrybinio proceso metu.
URL:https://kdt.lt/event/lizdas/
LOCATION:Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Lizdas.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220517T160000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220517T173000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220307T115031Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5690-1652803200-1652808600@kdt.lt
SUMMARY:ŠOKIS OBJEKTUI IR VAIKUI
DESCRIPTION:„Šokis objektui ir vaikui“ yra apie santykį su vaiko idėja\, santykį su šokiu ir kūrybiniu procesu: prasmės\, tikrumo ieškojimas\, bandymas išbūti kūrybos bei gyvenimo buityje. Spektaklis kalba apie lūkesčius ir stereotipus\, primetamus sau bei kitiems.\nKūrybinė komanda kelia klausimus apie visuomenėje savaime suprantamus kanonus kaip vaikų turėjimas\, jų laukimas\, susilaukimas\, negalėjimas ar nenoras turėti. Visus vienaip ar kitaip paliečia vaikų turėjimo klausimas – kad ir ką bepasirinktume\, jaučiame lyg ir būtinybę dėl savo pasirinkimo pasiteisinti.
URL:https://kdt.lt/event/sokis-objektui-ir-vaikui/
LOCATION:Kultūros fabrikas\, Bangų g. 5A\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/SokisVaikui-121a-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220517T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220517T220000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220224T142958Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5733-1652812200-1652824800@kdt.lt
SUMMARY:OTELAS
DESCRIPTION:„Otele“ Jagas veikia „makiaveliškai“\, savo tikslams ir argumentams naudodamas visus tradicinius stereotipus. Dezdemonos tėvą jis užkuria rasizmu\, o patį Otelą verčia suabejoti savo hierarchine generolo ir vyro garbe. Jis žaidžia tamsiausiais jausmais\, kaip šiais laikais žaistų velnio influenceris\, tradicinėmis gėrio sąvokomis manipuliuodamas savo naudai\, tarsi FB algoritmas\, išskaičiuojantis mūsų poreikius ir baimes\, o apčiuopęs Achilo kulną spaudžiantis jį taip\, kad mes tampame jo tikslo juodosiomis avelėmis: bijome karo\, nekenčiame kito\, kaimyno\, svetimo ir svarbiausia – pavydime. Tai pats niekingiausias ir kartu pats efektingiausias valdymas – valdymas sukeliant baimę ir pavydą. Jis verčia Otelą sugrįžti į hierarchinę kariuomenės sistemą. Otelas jam paklūsta – jis eina prieš savo meilę\, prieš tikrąją prigimtį ir pražūsta.\nOtelo ir Dezdemonos sąjungą\, nepaisančią rasinių ir kitų skirčių\, tais laikais galėtume vadinti visiškai netradicine šeima. Šiuo metu Lietuvoje ypatingai stipriai išgyvename „tradicinės šeimos“ susidūrimą su netradicine šeima\, socialine lytimi ir panašiai. Iš esmės tai yra tradicinio ir naujojo pasaulių sankirta\, vis besikartojanti Europoje nuo pat viduramžių ir kurios matrica sukasi W. Shakespeare’o tragedijose. Ši dilema ir yra viena iš priežasčių\, kodėl Otelą vaidina juodaodė moteris. Tai suteikia mums juntamą suvokimą\, kokias tradicines ribas peržengia Dezdemona. Kita vertus\, jei W. Shakespeare’o laikais buvo normalu\, jog vyrai vaidina moteris\, tai šiandien turėtų būti normalu\, kad moterys vaidina vyrus. Beje\, Deleuze’as tradicinėje patriarchalinėje visuomenėje vyrą laiko moline struktūra\, o moterį – molekuline. Kūryba\, anot jo\, įmanoma tik molekulinėje plotmėje\, tik per tapsmą moterimi\, o galiausiai – nesuvokiamu. Tai ypač suprantama teatre. Aktorystė – menas persikūnyti. Tad nei lytis\, nei amžius\, nei kiti ribojimai čia neegzistuoja.
URL:https://kdt.lt/event/otelas-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Otelas155-foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220518T171500
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220518T183000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220224T142348Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5727-1652894100-1652898600@kdt.lt
SUMMARY:FEDROS MEILĖ
DESCRIPTION:Ar savidestrukcija gali būti būdas kurti? Ar sąmoningas gyvenimas nuodėmėje gali būti tyresnis negu savaitgalinis nuėjimas išpažinti nuodėmes ir tada vėl jas kartoti? Ar radikalus sąžiningumas sau pačiam yra įmanomas\, ar tai nėra melo sau forma? Jei šie klausimai privers susimąstyti\, tai privers ir nusišypsoti.\nKurdami pagal S. Kane\, aktoriai turi būti pasiruošęs apnuoginti savo sielą prieš žiūrovą. Tik tokiu būdu pavyksta sukurti netekties muziką. Tik tokiu būdu suskamba geismas\, kurio žodžiais neįmanoma iškomunikuoti.\n„Hipolitas\, stengdamasis būti radikaliai sąžiningu prieš patį save\, yra atsiribojęs nuo pasaulio\, užsidaręs tarp keturių kambario sienų. Manau\, jog tokią depresyvią egzistenciją atpažins daugelis. Egzistenciją\, kurioje teigi\, kad išorinis pasaulis nėra vertas susirūpinimo\, bet tuo pačiu slepi savo jautrumą. Net ir paskutinę spektaklio sekundę bus sunku apsispręsti\, ar šie personažai yra menki žmonės\, ar kažkas\, kas yra arčiausiai dieviškumo“\, – teigia spektaklio režisierė L. Kutkaitė.
URL:https://kdt.lt/event/fedros-meile/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Fedros-meile.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220518T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220518T212000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220223T084407Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5632-1652900400-1652908800@kdt.lt
SUMMARY:BORISAS GODUNOVAS
DESCRIPTION:„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis\, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis\, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais\, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio\, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas\, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Alkani žmonės plūdo į Maskvą\, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.\nNegana to\, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią\, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo\, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą\, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė\, į ATR didikų suburtą kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių\, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas\, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų\, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui\, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.\nKas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis\, visomis įmanomomis priemonėmis\, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios\, ar drąsus reformatorius\, dėl savo reformų sulaukęs tiek tuometinio elito\, tiek liaudies neapykantos? \n2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
URL:https://kdt.lt/event/borisas-godunovas-2/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Domas-Rimeika-37.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220519T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220519T180000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220223T132611Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5714-1652979600-1652983200@kdt.lt
SUMMARY:ŠVENTĖ
DESCRIPTION:„Nors spektaklyje kalbama apie negalią\, galų gale nei kūrybinė komanda\, nei žiūrovai nebemato negalios – jie mato tik laisvus žmones\, kurie švenčia savo egzistavimą\, gimimą\, patį gyvenimą“\, – apie spektaklį „Šventė“\, kuriamą kartu su negalią turinčiais žmonėmis\, pasakoja režisierė K. Gudmonaitė.\nNeįgalumas vis dar yra nematoma visuomenės kategorija. Norint ją suprasti\, prie paties neįgalumo reikia artinti tiek teatrą\, tiek žiūrovus\, stengiantis pažvelgti į jo esmę\, išgirsti\, ką patys negalią turintys asmenys mąsto apie neįgalumą kaip fenomeną. Spektaklyje kūrėjai siekia apnuoginti normalumo sąvoką ir iškelti klausimą apie galimą žmogaus egzistavimo įvairovę\, pojūčių ir potyrių įvairumą.\nOficiali statistika skelbia\, kad neįgalieji Lietuvoje sudaro apie 9 % visų gyventojų – tai beveik kas dešimtas šalies gyventojas. Visgi apklausos metu dauguma respondentų drąsiai teigia\, kad neįgalių žmonių Lietuvoje apskritai nėra.
URL:https://kdt.lt/event/svente/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/2021-06-19-87foto-D.Matvejev-2-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220519T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220519T191500
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220224T141147Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5731-1652985000-1652987700@kdt.lt
SUMMARY:DEGINANTI TRINTIS
DESCRIPTION:„Deginanti trintis“ – tai paralelinis mūsų pasaulio atspindys\, kuriame laikas pailgėja ir peržengia įprastas ribas. Jame gyvena „Deginančios trinties“ būtybės – „šunyčiai“ ir „trynėjai“\, gebančios formuoti figūras pasitelkdamos savo neįprastus kūnus. Kaip ir mes\, šios būtybės apsėstos noru turėti kuo daugiau ir varžosi niekada nesibaigiančioje kovoje dėl teritorijos.
URL:https://kdt.lt/event/deginanti-trintis/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Deginanti-trintis_-Chor.-Brandon-Lagaert_Foto_Svetlana-Batura-2-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="Kauno %C5%A1okio teatras %E2%80%9EAura%E2%80%9C":MAILTO:info@aura.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220520T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220520T191500
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220223T122928Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5679-1653066000-1653074100@kdt.lt
SUMMARY:KAFKA INSOMNIA
DESCRIPTION:Vizualinis gyvos muzikos spektaklis „Kafka Insomnia“ pasakoja sapniškai realistišką čekų rašytojo Franco Kafkos vienos nemigos nakties istoriją. Sapnavimas būdraujant – tai kūrybos metodas\, gyvenimo būdas\, ligos padarinys ar pagrindinė literatūrinio pasaulio genialumo sąlyga? Nemigos kuriamas ir į apčiuopiamą tikrovę įsiveržiantis sapnas F. Kafkos kūrybą paverčia sąlygine\, pilna netikėtų įvaizdžių\, ištęsto laiko pojūčio\, pirmalaikių absurdo\, egzistencializmo ar net siurrealizmo apraiškų\, einančių koja kojon su realizmo mokyklai būdingais nuosekliais aprašymais. \n„Komanda surinkta labai stipri ir įvairi. Nors kartu dirbame ne pirmą kartą\, bet pirmąkart su tokia atvira medžiaga ir tokioje eksperimentinėje aplinkoje. F. Kafkos pasaulyje viskas stovi vietoje\, niekam nelemta išjudėti iš esamo taško ir tuo pat metu – gyvybės tame taške daugiau\, nei sugebame aprėpti. Tai literatūra\, scenoje iškelianti reliatyvaus laiko organizavimo poreikį\, vaizdo ir atmosferos svarbą\, siūlanti naujus scenų montažo būdus. Joje grėsmingai koketuoja humoras ir siaubas\, veiksmas ir stagnacija\, garsas ir tyla“\, – teigia spektaklio režisierius Ž. Vingelis.
URL:https://kdt.lt/event/kafka-insomnia-2/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Kafka-Insomnia-2.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220520T200000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220520T222000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220223T090943Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5653-1653076800-1653085200@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. Ar įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220521T130000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220521T141500
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220401T085819Z
LAST-MODIFIED:20220915T104223Z
UID:6132-1653138000-1653142500@kdt.lt
SUMMARY:IMERSINIS SPEKTAKLIS-ŽAIDIMAS „NO FAKE*“
DESCRIPTION:Tiek techniniu principu\, tiek turiniu unikalus spektaklis-žaidimas „NO FAKE*“ nagrinėja visuomenės narių santykius iškreiptos informacijos realybėje. Projekto kūrybinė komanda gilinasi į melo\, manipuliacijos reiškinius\, provokuojančius destruktyviai veiklai: kaip informacija veikia žmogų ir jo požiūrį į pasaulį? Kaip melas tampa masių agresijos priežastimi? Ar mes dar galime ignoruoti melagingas naujienas ir jeigu taip – ar netampame per daug abejingi tiesai? \nŽiūrovas šiame spektaklyje – ir aktyvus dalyvis\, ir stebėtojas. Kiekvienam žiūrovui atsitiktine tvarka atiteks iš anksto specialiai paruoštas mobilusis telefonas. Žiūrovai erdvėje orientuojasi telefoninių žinučių pagalba. „NO FAKE*“ modeliuojamos įvairios gyvenimiškos emocionalios situacijos\, kurias kiekvienas žiūrovas patiria individualiai – kartais stebėdamas iš šalies\, o kartais atsidurdamas dėmesio centre. Šios patirtys – savotiška injekcija\, skatinanti kritinį mąstymą bei įgūdį į kylančias tiesos ir netiesos situacijas pasižiūrėti iš įvairių pusių: stiprios emocijos mums neretai trukdo pasaulį pamatyti tokį\, koks jis yra iš tikrųjų.
URL:https://kdt.lt/event/imersinis-spektaklis-zaidimas-no-fake/
LOCATION:HOFAS\, Naujoji Uosto g. 3\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/04/2020-10-02-33-foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220521T150000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220521T164000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220329T115152Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:6101-1653145200-1653151200@kdt.lt
SUMMARY:BOWEL
DESCRIPTION:The performance and the concept of the play specially written for it were based on the theatre principles of the famous French theatre master Antonin Artaud (1896–1948)\, his creative method and the first play\, “The Jet of Blood”. A play by the French artist\, never staged in Lithuania\, presents a fantastic course of creation and destruction (self-destruction) of man and the world. Meanwhile\, Naubertas Jasinskas examines the impermanence of modern human identity.\nJasinskasʼ play was created with the help of various images of a modern person and family. Images are inspired by the works of Artaud\, Pasolini\, Carse\, Kennedy\, Ross\, Coel and Sabolius.\nPerformance analyses the interaction between identity and the daily influences that form it. Monotony and routine are examined through images and sensations. These states become the basis of the action; the characters of the play experience them in a surreal comic world. The audience is invited to change the perspective we perceive ourselves\, to reject the limited perceptions of meaning and purpose raised or imposed by ourselves.
URL:https://kdt.lt/event/bowel/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/2021-06-14-18foto-D.Matvejev-1-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220521T150000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220521T164000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220223T095241Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5663-1653145200-1653151200@kdt.lt
SUMMARY:BOWEL
DESCRIPTION:Spektaklio ir jam specialiai parašytos pjesės koncepcijos pagrindu tapo žymiojo prancūzų teatro meistro A. Artaud (1896–1948) teatro principai\, jo kūrybinis metodas ir pirmoji pjesė „Kraujo purslai“. Lietuvoje niekada nestatyta prancūzų menininko pjesė pateikia fantastišką žmogaus ir pasaulio sukūrimo bei sunaikinimo (savinaikos) įvykių eigą.\nTuo tarpu Naubertas Jasinskas nagrinėja šiuolaikinio žmogaus tapatybės efemeriškumą. Jo pjesė sukurta pasitelkus įvairius šiuolaikinio jauno žmogaus bei šeimos įvaizdžius. Pastarieji įkvėpti A. Artaud\, P. P. Pasolini\, J. P. Carse\, S. Kennedy\, Y. Ross\, M. Coel bei K. Saboliaus kūrybos.\nSpektaklis analizuoja tapatybės ir ją formuojančių kasdieninių įtakų sąveiką. Per vaizdus ir pojūčius nagrinėjama monotonija\, rutina. Šios būsenos tampa veiksmo pagrindu\, jas kūrinio veikėjai išgyvena siurrealistiškai komiškame pasaulyje. Žiūrovai kviečiami pakeisti perspektyvą\, kurioje suvokiame save\, atmesti išsikeltus ar įbruktus ribotus prasmės ir tikslo suvokimus.
URL:https://kdt.lt/event/bowel/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/2021-06-14-18foto-D.Matvejev-1-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220522T150000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220522T164000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220304T122156Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5894-1653231600-1653237600@kdt.lt
SUMMARY:FRANKENŠTEINO KOMPLEKSAS
DESCRIPTION:„Frankenšteino kompleksas“ – tai bendras Nacionalinio Kauno dramos teatro ir „Dirty Deal Teatro“ (Latvija) spektaklis. Jo pagrindą sudaro dramaturgo Kārlio Krūmiņšo kūrybinis bendradarbiavimas su dirbtinio intelekto programa\, t. y. Elonui Muskui priklausančios tyrimų laboratorijos „OpenAI“ 2020 m. sukurtu įrankiu GPT-3 (Generative Prie-trained Transformer)\, gebančiu generuoti tekstą\, beveik neatskiriamą nuo žmogaus sukurto teksto. Šis (ne)žmogiškas partneris\, prijungtas prie neaprėpiamų internetinių duomenų ir nuolat besimokantis (deep learning)\, veikia kaip labai greita ir efektyvi kūrybos mašina\, pralenkianti nuolat stringantį dramaturgą\, ir kartu kaip labai prieštaringus jausmus keliantis žmonijos kolektyvinis veidrodis. Nuolat trūkinėjančiuose naratyvuose\, kuriuos scenoje rekonstruoja keturi aktoriai\, pro Sartreʼo pjesių kontūrus\, siaubo filmų liekanas\, kriminalinį žiniasklaidos šlamštą – visą internetinį šiukšlyną\, iš kurio išauginamas šis DI kūrinys\, galima įžiūrėti savo portretą. Isaaco Asimovo sąvoka „Frankenšteino kompleksas“ – baimė\, kad dirbtinis intelektas gali atsigręžti prieš žmogų – neturi pagrindo. Problema kur kas niūresnė\, ir tai esame mes.
URL:https://kdt.lt/event/frankensteino-kompleksas/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/03/Frankenstein-complex.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220522T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220522T200000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220304T120513Z
LAST-MODIFIED:20220915T104224Z
UID:5735-1653238800-1653249600@kdt.lt
SUMMARY:REMYGA
DESCRIPTION:Pjesės veiksmas vyksta prieštaringais 1988–1992 m. Šiauliuose. Daugelis dar gerai prisimename šį sudėtingą pokyčių laiką\, kai su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi ir pagrindinis pjesės herojus Remyga. Atitarnavęs sovietinėje armijoje Afganistane\, Remyga grįžta į gimtuosius Šiaulius. Jis norėtų gyventi kaip „visi normalūs žmonės“ – būti mylimu vyru\, geru tėvu\, pareigingu darbuotoju. Tačiau praeities šešėliai ir aplink tvyrantis chaosas vis tirštėja\, o tamsiosios jėgos įgauna vis didesnių galių. Kaip tokioje chaotiškoje visuomenėje nubrėžti ribą tarp gėrio ir blogio? Kaip išlikti sąžiningu prieš save ir kitus? Kaip suvaldyti vidinius demonus? Kokia yra nepriklausomybės – politinės ir asmeninės – kaina? Spektaklio kūrėjai suplakė sunkiai nusakomo žanro kokteilį iš dokumentinės medžiagos\, kasdienybės autentikos\, psichodelinės mistikos ir gyvai atliekamos roko muzikos. Režisierius O. Koršunovas „Remygoje“ įžvelgia anuometinį visos Lietuvos veidą: „Tai\, kas tuomet vyko Šiauliuose\, vyko ir visoje Lietuvoje.
URL:https://kdt.lt/event/remyga/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/03/Remyga_SJ_113.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20220531T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20220531T201000
DTSTAMP:20260527T145528
CREATED:20220419T100100Z
LAST-MODIFIED:20220915T104223Z
UID:6252-1654021800-1654027800@kdt.lt
SUMMARY:AUDRA
DESCRIPTION:„Audroje“ visi mėgina užgrobti\, įtvirtinti arba išplėsti savo galią. Prosperas nesirūpina valdžia ir netrukus jo brolis kartu su Neapolio karaliumi surengia sąmokslą\, pasmerkdami Prosperą mirti vandenyje. Gonzalas jį išgelbsti ir suteikia magiškų galių. Bet\, kaip teigia Simona Veil\, iš kieno atimta\, tas atima iš kitų\, ir štai vos atvykęs į salą Prosperas panaudoja savo magiškas galias\, kad atimtų galią iš Kalibano\, prieš tai įvaikinęs jį kaip sūnų\, o vėliau pavertęs vergu. Tą patį Prosperas padaro su Arieliu – išlaisvina jį iš vergijos\, bet priverčia dvylika metų tarnauti. Prospero požiūris į Ferdinandą ir Mirandą taip pat nulemtas vien tik dinastinio intereso. O Prospero brolis Antonijus\, vos tik įkėlęs koją į salą\, įtikina Sebastianą nužudyti savo brolį\, Neapolio karalių\, kad pats taptų karaliumi. \n„Audroje“ antgamtinės galios nusilenkia tarnauti žmogui\, Prospero personažas neturi nė trupučio transcendencijos\, tačiau naudodamasis savo primityvia magija įkalina gamtos dvasias\, sukelia audrą ir prikelia mirusiuosius. Ne kas kitas\, o Arielis\, oro dvasia\, išmokys Prosperą atjautos ir atleidimo. \nTai\, kad Prosperas atsisako keršto\, yra tikrasis jo dvasios pakilimas – antgamtiškumas pasireiškia Prosperui jo atsisakius. \nVis dėlto\, atrodo\, Šekspyras mums sako\, kad aukščiausia galia slypi teatre. „Audra“ yra odė teatrui\, kurio magiška jėga yra būtent ši vienintelė ir nepakartojama galimybė patekti į metafizinius klodus\, praskleistus būrio tauškiančių aktorių\, trypiančių kelias medines lentas\, aplink teturinčių vos kelis daiktus ir krūvą sulopytų kostiumų. Čia slypi pirmapradis teatro žavesys – viskas vyksta priešais mūsų akis\, viskas yra tikra\, net jeigu ir taip akiplėšiškai paslėpta\, bet antgamtinė jėga apsireiškia tik esant publikai\, pasirengusiai išgirsti ir pamatyti\, įsivaizduoti\, dalintis tyla\, kad gimtų ritualas. Žmogus visada ilgėsis teatro\, nes tai vienintelė vieta\, kur žmonės dar gali pasinaudoti savo teise į magišką veiksmą.
URL:https://kdt.lt/event/audra/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Festivalis „TheATRIUM“
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/04/06_La-Tempesta_ph-Alessandro-Serra_L1030676.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR