BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Klaipėdos dramos teatras
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221001T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221001T213000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20220805T125707Z
LAST-MODIFIED:20220915T104615Z
UID:6923-1664649000-1664659800@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! MEILĖ
DESCRIPTION:Spektaklio veiksmas vyksta nežinomame pasaulio užkampyje. Jame gyvena žmonės – neturtingi\, įtariai žiūrintys į visokias naujoves\, užstrigę savo krikščioniškai pagoniškoje mitologijoje. Gyventojų kaime likę nebedaug\, o tie\, kurie liko\, persipynę vienas su kitu sunkiai atnarpliojamais giminystės ryšiais. Kartais atrodo\, kad ir jie patys nelabai tas giminystes atseka – gal todėl vadina vienas kitą ne itin pagarbiomis pravardėmis. \nIr kaip kiekvienoje uždaroje bendruomenėje\, čia knibždėte knibžda slaptų nuodėmingų meilių\, giliai slepiamos neapykantos ir svajonių apie kerštą už senas nuoskaudas. \n\nViskas staiga atsiveria per vienas laidotuves – buitinį realizmą akimoju pakeičia magiškasis realizmas. Ir slaptingi Eros bei Thanatos ryšiai\, jų giluminis artumas atsiskleidžia visu savo šiurpoku gražumu… \n\nKlaipėdos teatro žiūrovai lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz pavardę jau gerai žino: pernai Klaipėdos dramos teatre pastatytas jos spektaklis „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ tapo vienu didžiausių teatrinių įvykių\, buvo rodomas tarptautiniuose teatro festivaliuose Lenkijoje ir Vengrijoje. \nKai darbo imasi A. Duda-Gracz\, visada galima laukti netikėtumų. Režisierė pati rašo scenarijus savo spektakliams\, kuria scenografiją ir kostiumus. Jos kultūrinis akiratis ir temų laukas – milžiniškas: nuo baroko dailės iki mūsų dienų gūdžios provincijos\, užribio žmonių gyvenimo. Visur ji sugeba aptikti ir pamatyti žmogų\, esminius jo būties dėsnius. Permatyti savo personažus kiaurai ir už jų išorinės niekšybės bei menkumo įžvelgti tikrąjį žmogiškumą\, net savotišką egzistencinį heroizmą\, vertą\, jei ne simpatijų\, tai bent jau tikros užuojautos. \nNaujausiame A. Dudos-Gracz spektaklyje\, kaip visada\, bus daug tragizmo ir daug juoko. Daug žiaurumo ir daug užuojautos. Tiesmuko brutalumo ir filigraniško subtilumo. Bus daug meilės – ir daug mirties.
URL:https://kdt.lt/event/premjera-meile/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/08/X5-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221002T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221002T200000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20220805T125707Z
LAST-MODIFIED:20220915T104615Z
UID:6927-1664730000-1664740800@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! MEILĖ
DESCRIPTION:Spektaklio veiksmas vyksta nežinomame pasaulio užkampyje. Jame gyvena žmonės – neturtingi\, įtariai žiūrintys į visokias naujoves\, užstrigę savo krikščioniškai pagoniškoje mitologijoje. Gyventojų kaime likę nebedaug\, o tie\, kurie liko\, persipynę vienas su kitu sunkiai atnarpliojamais giminystės ryšiais. Kartais atrodo\, kad ir jie patys nelabai tas giminystes atseka – gal todėl vadina vienas kitą ne itin pagarbiomis pravardėmis. \nIr kaip kiekvienoje uždaroje bendruomenėje\, čia knibždėte knibžda slaptų nuodėmingų meilių\, giliai slepiamos neapykantos ir svajonių apie kerštą už senas nuoskaudas. \n\nViskas staiga atsiveria per vienas laidotuves – buitinį realizmą akimoju pakeičia magiškasis realizmas. Ir slaptingi Eros bei Thanatos ryšiai\, jų giluminis artumas atsiskleidžia visu savo šiurpoku gražumu… \n\nKlaipėdos teatro žiūrovai lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz pavardę jau gerai žino: pernai Klaipėdos dramos teatre pastatytas jos spektaklis „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ tapo vienu didžiausių teatrinių įvykių\, buvo rodomas tarptautiniuose teatro festivaliuose Lenkijoje ir Vengrijoje. \nKai darbo imasi A. Duda-Gracz\, visada galima laukti netikėtumų. Režisierė pati rašo scenarijus savo spektakliams\, kuria scenografiją ir kostiumus. Jos kultūrinis akiratis ir temų laukas – milžiniškas: nuo baroko dailės iki mūsų dienų gūdžios provincijos\, užribio žmonių gyvenimo. Visur ji sugeba aptikti ir pamatyti žmogų\, esminius jo būties dėsnius. Permatyti savo personažus kiaurai ir už jų išorinės niekšybės bei menkumo įžvelgti tikrąjį žmogiškumą\, net savotišką egzistencinį heroizmą\, vertą\, jei ne simpatijų\, tai bent jau tikros užuojautos. \nNaujausiame A. Dudos-Gracz spektaklyje\, kaip visada\, bus daug tragizmo ir daug juoko. Daug žiaurumo ir daug užuojautos. Tiesmuko brutalumo ir filigraniško subtilumo. Bus daug meilės – ir daug mirties.
URL:https://kdt.lt/event/premjera-meile-2022-10-02/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/08/X5-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221007T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221007T193500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211222T080804Z
LAST-MODIFIED:20211222T080804Z
UID:8519-1665167400-1665171300@kdt.lt
SUMMARY:SPEKTAKLIS-EKSKURSIJA APIE KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRĄ „KĖDĖ IŠ KOMEDIJŲ  NAMO“
DESCRIPTION:Spektaklis-ekskursija „Kėdė iš Komedijų namo“ pasakoja apie Klaipėdos dramos teatrą\, kurio pirmasis pavadinimas „Komedijų namas“ aptinkamas Mėmelio miesto plane jau XVIII a. pabaigoje. Penkios skirtingų charakterių „kėdės“ (personažai) vedžioja ekskursijos dalyvius po pastatą ir pasakoja istorijas iš spalvingo teatro gyvenimo\, kurias papildo trumpos aktorių vaidinamos intermedijos.
URL:https://kdt.lt/event/spektaklis-ekskursija-apie-klaipedos-dramos-teatra-kede-is-komediju-namo-2022-10-07/
LOCATION:Teatro erdvės
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/12/KUB5405-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221008T160000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221008T183500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211006T083951Z
LAST-MODIFIED:20220922T083106Z
UID:6954-1665244800-1665254100@kdt.lt
SUMMARY:ATŠAUKTA! EURIDIKĖ
DESCRIPTION:Dėl nenumatytų priežasčių atšaukiamas š. m. spalio 8 d. turėjęs įvykti spektaklis „Euridikė“ Biržų kultūros centre.\nSusigrąžinti pinigus už įsigytus bilietus galima kasose\, kuriose pirkote arba internetu. Bilietų grąžinimo terminas iki spalio 22 d. imtinai.\nAtsiprašome už sukeltus nepatogumus. \n„Jūs trokštate amžinybės\, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo\, nes miglotai jaučiate\, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus\, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką\, kaip kadaise kiti juos žudydavo\, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį\, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė\, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh\, „Euridikė“
URL:https://kdt.lt/event/euridike-2022-10-08/
LOCATION:Biržų kultūros centras\, J. Basanavičiaus g. 4\, Biržai\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro gastrolės
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Z_L3091min-e1633615077947.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221009T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221009T130500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211222T080804Z
LAST-MODIFIED:20220926T064925Z
UID:6560-1665316800-1665320700@kdt.lt
SUMMARY:SPEKTAKLIS-EKSKURSIJA APIE KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRĄ „KĖDĖ IŠ KOMEDIJŲ  NAMO“
DESCRIPTION:Spektaklis-ekskursija „Kėdė iš Komedijų namo“ pasakoja apie Klaipėdos dramos teatrą\, kurio pirmasis pavadinimas „Komedijų namas“ aptinkamas Mėmelio miesto plane jau XVIII a. pabaigoje. Penkios skirtingų charakterių „kėdės“ (personažai) vedžioja ekskursijos dalyvius po pastatą ir pasakoja istorijas iš spalvingo teatro gyvenimo\, kurias papildo trumpos aktorių vaidinamos intermedijos.
URL:https://kdt.lt/event/spektaklis-ekskursija-apie-klaipedos-dramos-teatra-kede-is-komediju-namo-2022-10-09/
LOCATION:Teatro erdvės
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/12/KUB5405-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221009T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221009T201500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211129T091920Z
LAST-MODIFIED:20220805T115700Z
UID:6823-1665334800-1665346500@kdt.lt
SUMMARY:KALĖS VAIKAI
DESCRIPTION:S. Šaltenio romanas kaip nacionalinės dramaturgijos kūrinys aktualus šiuo laikotarpiu\, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. Tai romanas\, nukeliantis į donelaitiškąją epochą\, artimą Klaipėdos kraštui istoriškai ir geografiškai. \nRomane susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija\, karai su rusais\, lenkinimas\, pirmieji šviesuoliai: Kristijonas Donelaitis\, Martynas Mažvydas\, Antanas Strazdas – tamsios liaudies švietėjai ir ganytojai; pasakos\, sakmės\, prietarai\, burtai\, užkalbėjimai ir raganavimai; dar senesni – matriarchato bendruomenės – mitų atgarsiai; Šventojo rašto nuotrupos ir postulatai. \nDailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apie šį S. Šaltenio romaną sakė: „Kalės vaikai“ – žiaurus stebuklas\, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais… Knyga\, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo”. \nApdovanojimai: \n2018 m. geriausio spektaklio apdovanojimas XXXIV Rokiškio Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje. Donatui Švirėnui įteiktas prizas už geriausią nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje. \n2018 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ aktorė Karolina Kontenytė apdovanota prizu už geriausią moters (Lotės) vaidmenį.
URL:https://kdt.lt/event/kales-vaikai-2022-10-09/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/Kales-vaikai-104-photo-D.Matvejev©-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221012T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221012T201500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20220915T105932Z
LAST-MODIFIED:20250825T120112Z
UID:8411-1665601200-1665605700@kdt.lt
SUMMARY:SAULĖS LINIJA | saules līnija | СОЛНЕЧНАЯ ЛИНИЯ
DESCRIPTION:Po septynių gyvenimo santuokoje metų santykių krizės ištikta jaunų žmonių pora ieško būdų išlikti kartu. Vyrypajevas parašė pjesę „Saulės linija“ įtempto dialogo apie tikrą intymumą forma – žaižaruojantis\, ironiškas\, atskleidžiantis įvairius mechanizmus\, trukdančius iš tiesų pamatyti ir išgirsti vienas kitą. \n\nKaip išsaugoti santykius\, jeigu partneriai nemato ir negirdi vienas kito. \n\nSutuoktinių vaidmenis atlieka Rygos dailės teatro aktorius Andris Bulis ir Maria Daniliuk\, pradėjusi aktorės karjerą Rygos M. Čechovo rusų dramos teatre\, vėliau vaidinusi įvairiuose Maskvos teatruose\, o 2018-ais metais sugrįžusi su pagrindiniu vaidmeniu spektaklyje „Persų kalbos pamokos“ Žanio Lipkės memorialiniame muziejuje. \nIvanas Vyrypajevas yra vienas geriausių ir žinomiausių šiuolaikinių Rusijos dramaturgų\, daugybės apdovanojimų bei prizų laimėtojas\, kurio pjesės yra sėkmingai statomos ne tik Rusijoje\, bet ir visoje Europoje. Prieš daugiau negu dešimt metų jis išsikraustė gyventi į Lenkiją\, o dabar ruošiasi statyti savo pjesę „Girti“ Vilniaus nacionaliniame dramos teatre. Vyrypajevo tekstai yra įsimintini savo ritmu\, savi-ironija ir tuo pačiu šiurkščiais tragiškais siužeto vingiais\, viskas yra kaip gyvenime\, kur žmogus jaučia baimę ir įniršį\, laimę ir džiaugsmą. 2015-ais metais parašyta pjesė „Saulės linija“ Rygoje buvo rodoma rusų kalba\, tai vienintelė versija\, kurią galimą pamatyti originalo kalba. \nPirmas nepriklausomos prodiusavimo kompanijos KatlZ pastatymas „Karas dar neprasidėjo“ pagal Michailo Durnenkovo pjesę buvo sėkmingai parodytas ne tik Rygos muzikos namuose Daile ir Gertrudes Street teatre\, bet ir Vilniuje\, Taline bei Klaipėdoje. Pandemijos metu prodiuserė Evgenia Shermeneva kartu su KatlZ organizavo kelis šiuolaikinių dramos kūrinių\, o būtent Mariaus Ivaškevičiaus\, Gintaro Grajausko\, Elenos Greminos bei trumpų garsiausių Rusijos dramaturgų pjesių serijos skaitymus\, o šį rudenį jie organizavo vertimą į Latvių kalbą bei Baltarusijos autorių pjesių skaitymus.
URL:https://kdt.lt/event/saules-linija/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/09/DSC03749-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="BIEDRIBA TRINITYZ":MAILTO:jeniasherm@gmail.com
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221013T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221013T210000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211006T064857Z
LAST-MODIFIED:20220805T115037Z
UID:6591-1665685800-1665694800@kdt.lt
SUMMARY:TĖVAS
DESCRIPTION:Kaip žmonės\, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą\, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą\, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie\, regis\, nedideli ir nesvarbūs skirtumai\, kiek kitoks požiūris į pasaulį\, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie\, kurie mylėjo vienas kitą\, nutolsta\, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose\, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas\, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža\, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? \nKodėl po gražių pažadų „ir laimėje\, ir varge\, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti\, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? \nStrindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą. \nAugustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas\, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje\, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.\nA. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą\, rašė orientalistikos\, lingvistikos\, etnografijos\, istorijos\, biologijos\, astronomijos\, astrofizikos\, matematikos mokslinius darbus.\nAnuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos\, moderni kalba\, požiūrio naujumas – visai ne tai\, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.\nPsichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.\nLatvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje\, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija)\, nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje\, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.
URL:https://kdt.lt/event/tevas-2022-10-13/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/201-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221013T190000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221013T201500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20220915T105932Z
LAST-MODIFIED:20220915T111512Z
UID:8425-1665687600-1665692100@kdt.lt
SUMMARY:SAULĖS LINIJA | saules līnija | СОЛНЕЧНАЯ ЛИНИЯ
DESCRIPTION:Po septynių gyvenimo santuokoje metų santykių krizės ištikta jaunų žmonių pora ieško būdų išlikti kartu. Vyrypajevas parašė pjesę „Saulės linija“ įtempto dialogo apie tikrą intymumą forma – žaižaruojantis\, ironiškas\, atskleidžiantis įvairius mechanizmus\, trukdančius iš tiesų pamatyti ir išgirsti vienas kitą. \n\nKaip išsaugoti santykius\, jeigu partneriai nemato ir negirdi vienas kito. \n\nSutuoktinių vaidmenis atlieka Rygos dailės teatro aktorius Andris Bulis ir Maria Daniliuk\, pradėjusi aktorės karjerą Rygos M. Čechovo rusų dramos teatre\, vėliau vaidinusi įvairiuose Maskvos teatruose\, o 2018-ais metais sugrįžusi su pagrindiniu vaidmeniu spektaklyje „Persų kalbos pamokos“ Žanio Lipkės memorialiniame muziejuje. \nIvanas Vyrypajevas yra vienas geriausių ir žinomiausių šiuolaikinių Rusijos dramaturgų\, daugybės apdovanojimų bei prizų laimėtojas\, kurio pjesės yra sėkmingai statomos ne tik Rusijoje\, bet ir visoje Europoje. Prieš daugiau negu dešimt metų jis išsikraustė gyventi į Lenkiją\, o dabar ruošiasi statyti savo pjesę „Girti“ Vilniaus nacionaliniame dramos teatre. Vyrypajevo tekstai yra įsimintini savo ritmu\, savi-ironija ir tuo pačiu šiurkščiais tragiškais siužeto vingiais\, viskas yra kaip gyvenime\, kur žmogus jaučia baimę ir įniršį\, laimę ir džiaugsmą. 2015-ais metais parašyta pjesė „Saulės linija“ Rygoje buvo rodoma rusų kalba\, tai vienintelė versija\, kurią galimą pamatyti originalo kalba. \nPirmas nepriklausomos prodiusavimo kompanijos KatlZ pastatymas „Karas dar neprasidėjo“ pagal Michailo Durnenkovo pjesę buvo sėkmingai parodytas ne tik Rygos muzikos namuose Daile ir Gertrudes Street teatre\, bet ir Vilniuje\, Taline bei Klaipėdoje. Pandemijos metu prodiuserė Evgenia Shermeneva kartu su KatlZ organizavo kelis šiuolaikinių dramos kūrinių\, o būtent Mariaus Ivaškevičiaus\, Gintaro Grajausko\, Elenos Greminos bei trumpų garsiausių Rusijos dramaturgų pjesių serijos skaitymus\, o šį rudenį jie organizavo vertimą į Latvių kalbą bei Baltarusijos autorių pjesių skaitymus.
URL:https://kdt.lt/event/saules-linija-2022-10-13/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/09/DSC03749-scaled.jpg
ORGANIZER;CN="BIEDRIBA TRINITYZ":MAILTO:jeniasherm@gmail.com
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221014T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221014T220500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211127T152444Z
LAST-MODIFIED:20211127T152444Z
UID:6855-1665772200-1665785100@kdt.lt
SUMMARY:MŪSŲ KLASĖ
DESCRIPTION:1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai\, Jedvabno gyventojai\, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai\, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai\, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę\, krėtę išdaigas\, kartu svajoję\, kuo bus užaugę. \n„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį\, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo\, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias\, kaip galėtų atrodyti. \nT. Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę\, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus\, ir tas pasakojimas tampa universaliu\, kalbančiu apie žmogaus prigimtį\, apie visos žmonijos praeitį\, dabartį\, ir – deja\, bet visai tikėtina – ateitį. \n\n„Nežinau\, kur prasideda šita istorija. Žinau\, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
URL:https://kdt.lt/event/musu-klase-2-2022-10-14/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_3431-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221015T140000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221015T173500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211127T152444Z
LAST-MODIFIED:20220927T130151Z
UID:6563-1665842400-1665855300@kdt.lt
SUMMARY:MŪSŲ KLASĖ
DESCRIPTION:Spektaklis Klaipėdos dramos teatro Socialinio mėnesio dalis.  \n1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai\, Jedvabno gyventojai\, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai\, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai\, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę\, krėtę išdaigas\, kartu svajoję\, kuo bus užaugę. \n„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį\, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo\, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias\, kaip galėtų atrodyti. \nT. Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę\, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus\, ir tas pasakojimas tampa universaliu\, kalbančiu apie žmogaus prigimtį\, apie visos žmonijos praeitį\, dabartį\, ir – deja\, bet visai tikėtina – ateitį. \n\n„Nežinau\, kur prasideda šita istorija. Žinau\, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
URL:https://kdt.lt/event/musu-klase-2-2022-10-15/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_3431-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221016T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221016T211000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211006T090529Z
LAST-MODIFIED:20220915T114101Z
UID:6791-1665939600-1665954600@kdt.lt
SUMMARY:ELZĖS ŽEMĖ
DESCRIPTION:Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė\, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“\, „Debiutas“\, „Eurazija“\, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių\, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė\, gyvenimo jėgos\, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. \nPagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje\, JAV\, Lenkijoje\, Estijoje\, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje. \n„Elzės žemė“ – tai tikra istorija\, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė\, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais\, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus\, geografijos mokytojas\, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus\, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja\, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija\, atrodytų\, neįtikėtina\, bet reali.
URL:https://kdt.lt/event/elzes-zeme-2022-10-16/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9283-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221019T193000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221019T204000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20220829T134531Z
LAST-MODIFIED:20220915T104222Z
UID:8252-1666207800-1666212000@kdt.lt
SUMMARY:KONTRABOSAS
DESCRIPTION:Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“ – tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes\, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti\, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas\, greičiausiai net ne kontrabosas\, o barškutis. \nSpektaklis „Kontrabosas“ – tai tragikomiškas savimi\, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. \nJame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama: kaip susitaikyti su tuo\, kad niekada neatliksi solo partijos\, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje\, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.
URL:https://kdt.lt/event/kontrabosas-2022-10-19/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Svečių renginiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/08/1.jpg
ORGANIZER;CN="Klaip%C4%97dos Jaunimo Teatras":MAILTO:info@kjt.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221020T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221020T211000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211129T095126Z
LAST-MODIFIED:20220902T131221Z
UID:6565-1666290600-1666300200@kdt.lt
SUMMARY:DEMONAI
DESCRIPTION:Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros\, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa\, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito\, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus\, gyvenimą paversti pragaru. \nSpektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė\, situacija. Svarbi\, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus\, vidinę jėgą: valdančią\, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą\, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės\, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą\, vis labiau atbunkančius pojūčius\, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas\, vis aštresnį dirgiklį\, kuris leistų jausti gyvybę\, jausti\, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas\, bado būsena lemia instinkto viršenybę\, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“\, „geidžiu“\, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija\, mes joje gyvename\, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų\, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda\, jauti.“
URL:https://kdt.lt/event/demonai-2-2022-10-20/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_7255-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221021T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221021T204000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065306Z
UID:6863-1666377000-1666384800@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2022-10-21/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221021T193000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221021T204500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20220214T140011Z
LAST-MODIFIED:20220913T130044Z
UID:6797-1666380600-1666385100@kdt.lt
SUMMARY:KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS
DESCRIPTION:Netikėtomis\, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi\, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje\, pilnas svajonių\, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje\, kai\, įgijęs gyvenimo patirties\, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus\, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose\, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui\, ar pavyks įtikinti\, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas? \nLenkų kino scenaristas ir režisierius Domanas Nowakowskis pjesėje „Kai kurios erelių rūšys“ kalba apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką\, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis\, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.
URL:https://kdt.lt/event/kai-kurios-ereliu-rusys-2022-11-05/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Domas-Rimeika-35-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221022T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221022T204000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20220926T065307Z
UID:6864-1666463400-1666471200@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2022-10-22/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221023T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221023T183000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211127T150916Z
LAST-MODIFIED:20220804T111338Z
UID:6577-1666544400-1666549800@kdt.lt
SUMMARY:MAMA DRĄSA
DESCRIPTION:Bertoldas Brechtas (Bertold Brecht) (1898–1956) – vokiečių rašytojas\, teatro kritikas\, režisierius. Autorius pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ rašyti pradėjo 1938 m.\, kai fašistinė Vokietija jau atvirai ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a.\, kai vyko Trisdešimties metų karas. Pagrindinė herojė Ana Firling\, vadinama motuše Kuraž (pranc. „drąsa“)\, yra markitantė\, t. y. maisto ir gėrimų pardavėja. Karas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Motušė Kuraž taip pat yra motina\, nenorinti\, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Tačiau motinystė ir karas – nesuderinami. Motušė Kuraž praranda savo vaikus… \nRežisierius Elmārs Seņkovs (Latvija) naudojasi B. Brechto siužetu\, suteikdamas spektakliui dokumentinį atspalvį ir priartindamas jį prie šiandieninės situacijos – o kartu ir išsaugodamas brechtišką dvasią ir jo kūrybos principus.
URL:https://kdt.lt/event/mama-drasa-2022-10-23/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/KUB_1987-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221025T173000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221025T194000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211129T134031Z
LAST-MODIFIED:20220902T132019Z
UID:6866-1666719000-1666726800@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2-2022-02-09-2022-10-25/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221027T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221027T210000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211006T063442Z
LAST-MODIFIED:20220805T085256Z
UID:6580-1666895400-1666904400@kdt.lt
SUMMARY:BORISAS GODUNOVAS
DESCRIPTION:Aleksandras Puškinas\, rusų poezijos klasikas\, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m.\, o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais. \n„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis\, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis\, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais\, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio\, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas\, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai\, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų\, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą\, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai. \nNegana to\, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią\, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo\, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą\, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė\, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių\, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas\, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų\, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui\, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru. \nKas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis\, visomis įmanomomis priemonėmis\, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios\, ar drąsus reformatorius\, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito\, tiek liaudies neapykantos? \nVienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką\, tačiau visada savaip ją interpretuoja\, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo\, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“\, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“\, Čekija). \n2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
URL:https://kdt.lt/event/borisas-godunovas-2022-10-27/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-17.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221028T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221028T195000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20220113T121307Z
LAST-MODIFIED:20220805T130345Z
UID:6804-1666981800-1666986600@kdt.lt
SUMMARY:ROBOTŲ PASAKOS
DESCRIPTION:Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos\, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų\, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą\, kurią sukūrė Promašina\, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis. \n\nIš gyvenimo pašalinome nereikalingus elementus. Nuolat tobulindami operacinę sistemą\, pašalinome jos klaidas. \n\nMūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to\, sumažinome savo gebėjimą suvokti kultūrą – ji lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip\, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu\, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą\, empatiją\, artumą\, aistrą\, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos\, kad pasaulis taptų paprastesnis.\nAtmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę.\nIš jos mes traukiame istorijas\, kurias vadiname pasakomis. Jas sekame savo vaikams – naujosios kartos modeliams. Pasakos yra įspėjimas – jose mes nuolat ieškome Blyškiaus\, vadinamo Žmogumi\, kuris tarsi virusas užkrečia mūsų sistemą. \nSpektaklio koorganizatorius A. Mickevičiaus institutas\, culture.pl\nPartneris Lenkijos institutas Vilniuje
URL:https://kdt.lt/event/robotu-pasakos-2022-09-02-2022-10-28-2/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/01/Domas-Rimeika-381.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221029T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221029T212000
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211127T150008Z
LAST-MODIFIED:20220927T125303Z
UID:6587-1667068200-1667078400@kdt.lt
SUMMARY:SAULĖS VAIKAI
DESCRIPTION:Spektaklis Klaipėdos dramos teatro Socialinio mėnesio dalis. \nRusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje\, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“\, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų\, nešusių Rusijos carui peticiją\, demonstracija. Nepaisant to\, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta\, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje\, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją. \nPjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas\, tikintis\, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje\, net ir savo šeimą\, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus\, nuoširdžiai tikėdamas\, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis. \nProtasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“\, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“\, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas\, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų\, darosi tiesiog komiškas\, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka\, tiesiog neranda bendros kalbos\, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai\, kiti\, žadindami jo užuojautą\, paprasčiausiai kaulija pinigėlio. \nTaip\, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones\, hermetišką elitą\, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę\, mūsų dienų situaciją. \nTad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą\, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės\, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“. \nĮdomu\, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą\, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje\, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“. \nIstorija kartojasi ciklais\, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas\, kas nugalės: Saulės vaikai\, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos. \nDarykime viską\, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį. \nPjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija)\, įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“\, 2015 m. „1984“). \nSpektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre taps pirmuoju režisierės L. Grozos pastatymu užsienyje.
URL:https://kdt.lt/event/saules-vaikai-2-2022-10-29/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/IMG_2217-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221030T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221030T181500
DTSTAMP:20260527T093721
CREATED:20211005T135013Z
LAST-MODIFIED:20220824T101329Z
UID:6589-1667149200-1667153700@kdt.lt
SUMMARY:LABAS RYTAS\, PONE TRIUŠI
DESCRIPTION:„Labas rytas\, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika\, tai narcisistinių fantazijų analizė\, istorija apie tarpgalaktinę draugystę\, apie Budą ir drugelį\, apie mažą paukštelį\, nutūpusį ant peties\, apie šunis\, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis) \nTai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų\, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene\, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją\, paaiškėja vienas dalykas: tai drama\, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis\, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet\, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu. \nPjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas\, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković\, gimęs 1978 m. Belgrade\, gyvenantis Švedijoje\, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos\, Slovėnijos\, Serbijos\, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
URL:https://kdt.lt/event/labas-rytas-pone-triusi-2-2022-10-30/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9439-scaled.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR