BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos dramos teatras - ECPv6.10.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://kdt.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos dramos teatras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221104T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221104T204000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20210916T130943Z
UID:8520-1667586600-1667594400@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2022-11-04/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221105T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221105T191000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20210916T130943Z
LAST-MODIFIED:20210916T130943Z
UID:8521-1667667600-1667675400@kdt.lt
SUMMARY:TARP LENOS KOJŲ\, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ
DESCRIPTION:Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis\, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas\, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais\, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio\, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais\, bet ir šokiruojančiu žiaurumu\, savo gyvenimą leido vėjais\, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje\, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis\, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija\, sielos prieglobstis. \nAr įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje\, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį? \nSpektaklio režisierė Agata Duda-Gracz sako: „Jau seniai norėjau sukurti spektaklį apie Caravaggio. Mane įkvėpė ypatingas jo gyvenimo ir meno kontrastas. Jis buvo dvigubas žudikas\, nuolatinis viešnamių lankytojas\, nuolat įsiveldavo į visokias aferas\, muštynes\, buvo linkęs į kraštutinumus\, fanatiškas. Jis tapė žiaurius\, bet tuo pačiu meilės žmogui kupinus paveikslus. Jo realizmas\, nepaisant išorinio atgrasumo\, yra švelnus. Savo paveiksluose neteisino ir nepateisino nieko. Jis tapė pasaulį tokį\, koks yra. Bet prisodrino jį neįtikėtina meile\, tikėjimu\, švelnumu. Savo paveiksluose Caravaggio pasirodė esąs humanistas tikrąja šio žodžio prasme. Sugebėjo švelniai parodyti kiekvieną žmogaus žaizdelę\, iškilmingai vaizduoti paprastumą\, naivumą.\nSpektaklis nebus pasakojimas apie dailininko gyvenimą. Susitelksime ties svarbiausiu Caravaggio gyvenimo momentu – kai jis sutinka savo meilę\, mirtį\, geidulį\, nusikaltimą\, ambicijas\, godumą\, kvailumą ir šventumą. Visa tai nutinka per vieną naktį. Dėl to visas spektaklio veiksmas vyksta vienoje galvoje\, iš vieno požiūrio taško. Scenos\, kurias pamatys žiūrovas\, bus labai realistiškos\, bet atrodys kaip vizijos. Tai bus tiesioginės Caravaggio paveikslų citatos.\nNepaisant to\, kad visa ta istorija vyko prieš 400 metų\, jaučiu neįprastą panašumą į mūsų laikų apokalipsę. Tai buvo laikas\, kai Europoje siautėjo mirtinos ligos\, badas\, karai\, reformacija\, bažnyčia pradėjo drebėti. Visa tai žmonėse atrakino kraštutinį elgesį.“\nSpektaklio scenografiją ir kostiumus\, kaip jai įprasta\, sukūrė pati režisierė A. Duda-Gracz. Kaip rašė Lenkijos teatro kritikas Tadeuszas Nyczekas\, kartais atrodo\, kad ji gal net ne režisuoja\, o tiesiog tapo scenoje paveikslus – skirtingai nuo daugumos šiuolaikinių režisierių – apie tai\, kur esame\, kokie esame\, iš kur atsiradome ir kas mūsų laukia. \n2022 m. šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už šviesas spektakliui „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“\n2022 m. režisierė Agata Duda-Gracz už spektaklį „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ nominuota „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijose „Režisūra“\, „Scenografija“ ir „Kostiumai“\n2022 m. spektaklis nominuotas „Padėkos kaukei“ kategorijose „Metų spektaklis“ ir „Metų teatro meno kūrybinė komanda“
URL:https://kdt.lt/event/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza-2-2022-11-05/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/09/2-9foto-D.Matvejev-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221105T193000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221105T204500
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20220214T140011Z
LAST-MODIFIED:20220214T140011Z
UID:8401-1667676600-1667681100@kdt.lt
SUMMARY:KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS
DESCRIPTION:Netikėtomis\, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi\, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje\, pilnas svajonių\, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje\, kai\, įgijęs gyvenimo patirties\, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus\, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose\, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui\, ar pavyks įtikinti\, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas? \nLenkų kino scenaristas ir režisierius Domanas Nowakowskis pjesėje „Kai kurios erelių rūšys“ kalba apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką\, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis\, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.
URL:https://kdt.lt/event/kai-kurios-ereliu-rusys-2022-11-05-2022-11-05/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/02/Domas-Rimeika-35-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221110T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221110T210000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211006T064857Z
LAST-MODIFIED:20220805T115039Z
UID:6788-1668105000-1668114000@kdt.lt
SUMMARY:TĖVAS
DESCRIPTION:Kaip žmonės\, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą\, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą\, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie\, regis\, nedideli ir nesvarbūs skirtumai\, kiek kitoks požiūris į pasaulį\, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie\, kurie mylėjo vienas kitą\, nutolsta\, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose\, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas\, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža\, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? \nKodėl po gražių pažadų „ir laimėje\, ir varge\, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti\, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? \nStrindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą. \nAugustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas\, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje\, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.\nA. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą\, rašė orientalistikos\, lingvistikos\, etnografijos\, istorijos\, biologijos\, astronomijos\, astrofizikos\, matematikos mokslinius darbus.\nAnuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos\, moderni kalba\, požiūrio naujumas – visai ne tai\, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.\nPsichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.\nLatvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje\, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija)\, nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje\, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.
URL:https://kdt.lt/event/tevas-2022-11-10/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/201-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221111T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221111T213000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20220805T125707Z
LAST-MODIFIED:20220915T104615Z
UID:6928-1668191400-1668202200@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! MEILĖ
DESCRIPTION:Spektaklio veiksmas vyksta nežinomame pasaulio užkampyje. Jame gyvena žmonės – neturtingi\, įtariai žiūrintys į visokias naujoves\, užstrigę savo krikščioniškai pagoniškoje mitologijoje. Gyventojų kaime likę nebedaug\, o tie\, kurie liko\, persipynę vienas su kitu sunkiai atnarpliojamais giminystės ryšiais. Kartais atrodo\, kad ir jie patys nelabai tas giminystes atseka – gal todėl vadina vienas kitą ne itin pagarbiomis pravardėmis. \nIr kaip kiekvienoje uždaroje bendruomenėje\, čia knibždėte knibžda slaptų nuodėmingų meilių\, giliai slepiamos neapykantos ir svajonių apie kerštą už senas nuoskaudas. \n\nViskas staiga atsiveria per vienas laidotuves – buitinį realizmą akimoju pakeičia magiškasis realizmas. Ir slaptingi Eros bei Thanatos ryšiai\, jų giluminis artumas atsiskleidžia visu savo šiurpoku gražumu… \n\nKlaipėdos teatro žiūrovai lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz pavardę jau gerai žino: pernai Klaipėdos dramos teatre pastatytas jos spektaklis „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ tapo vienu didžiausių teatrinių įvykių\, buvo rodomas tarptautiniuose teatro festivaliuose Lenkijoje ir Vengrijoje. \nKai darbo imasi A. Duda-Gracz\, visada galima laukti netikėtumų. Režisierė pati rašo scenarijus savo spektakliams\, kuria scenografiją ir kostiumus. Jos kultūrinis akiratis ir temų laukas – milžiniškas: nuo baroko dailės iki mūsų dienų gūdžios provincijos\, užribio žmonių gyvenimo. Visur ji sugeba aptikti ir pamatyti žmogų\, esminius jo būties dėsnius. Permatyti savo personažus kiaurai ir už jų išorinės niekšybės bei menkumo įžvelgti tikrąjį žmogiškumą\, net savotišką egzistencinį heroizmą\, vertą\, jei ne simpatijų\, tai bent jau tikros užuojautos. \nNaujausiame A. Dudos-Gracz spektaklyje\, kaip visada\, bus daug tragizmo ir daug juoko. Daug žiaurumo ir daug užuojautos. Tiesmuko brutalumo ir filigraniško subtilumo. Bus daug meilės – ir daug mirties.
URL:https://kdt.lt/event/premjera-meile-2022-11-11/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/08/X5-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221112T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221112T213000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20220805T125707Z
LAST-MODIFIED:20220915T104616Z
UID:6929-1668277800-1668288600@kdt.lt
SUMMARY:PREMJERA! MEILĖ
DESCRIPTION:Spektaklio veiksmas vyksta nežinomame pasaulio užkampyje. Jame gyvena žmonės – neturtingi\, įtariai žiūrintys į visokias naujoves\, užstrigę savo krikščioniškai pagoniškoje mitologijoje. Gyventojų kaime likę nebedaug\, o tie\, kurie liko\, persipynę vienas su kitu sunkiai atnarpliojamais giminystės ryšiais. Kartais atrodo\, kad ir jie patys nelabai tas giminystes atseka – gal todėl vadina vienas kitą ne itin pagarbiomis pravardėmis. \nIr kaip kiekvienoje uždaroje bendruomenėje\, čia knibždėte knibžda slaptų nuodėmingų meilių\, giliai slepiamos neapykantos ir svajonių apie kerštą už senas nuoskaudas. \n\nViskas staiga atsiveria per vienas laidotuves – buitinį realizmą akimoju pakeičia magiškasis realizmas. Ir slaptingi Eros bei Thanatos ryšiai\, jų giluminis artumas atsiskleidžia visu savo šiurpoku gražumu… \n\nKlaipėdos teatro žiūrovai lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz pavardę jau gerai žino: pernai Klaipėdos dramos teatre pastatytas jos spektaklis „Tarp Lenos kojų\, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ tapo vienu didžiausių teatrinių įvykių\, buvo rodomas tarptautiniuose teatro festivaliuose Lenkijoje ir Vengrijoje. \nKai darbo imasi A. Duda-Gracz\, visada galima laukti netikėtumų. Režisierė pati rašo scenarijus savo spektakliams\, kuria scenografiją ir kostiumus. Jos kultūrinis akiratis ir temų laukas – milžiniškas: nuo baroko dailės iki mūsų dienų gūdžios provincijos\, užribio žmonių gyvenimo. Visur ji sugeba aptikti ir pamatyti žmogų\, esminius jo būties dėsnius. Permatyti savo personažus kiaurai ir už jų išorinės niekšybės bei menkumo įžvelgti tikrąjį žmogiškumą\, net savotišką egzistencinį heroizmą\, vertą\, jei ne simpatijų\, tai bent jau tikros užuojautos. \nNaujausiame A. Dudos-Gracz spektaklyje\, kaip visada\, bus daug tragizmo ir daug juoko. Daug žiaurumo ir daug užuojautos. Tiesmuko brutalumo ir filigraniško subtilumo. Bus daug meilės – ir daug mirties.
URL:https://kdt.lt/event/premjera-meile-2022-11-12/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/08/X5-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221113T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221113T182000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20220113T121307Z
LAST-MODIFIED:20220805T130346Z
UID:6805-1668358800-1668363600@kdt.lt
SUMMARY:ROBOTŲ PASAKOS
DESCRIPTION:Mes esame robotai. Mūsų automatizuotame pasaulyje viską valdo programos\, darančios mūsų gyvenimą praktišką ir patogų\, dėsniai. Mes veikiame pagal sistemą\, kurią sukūrė Promašina\, mūsų Pramotė. Jos skaitmeninė širdis plaka mumyse ir skamba ausyse. Į tikrovę žvelgiame jos akimis. \n\nIš gyvenimo pašalinome nereikalingus elementus. Nuolat tobulindami operacinę sistemą\, pašalinome jos klaidas. \n\nMūsų pasaulyje nėra pavojingų emocijų. Be to\, sumažinome savo gebėjimą suvokti kultūrą – ji lemia klaidas mūsų monochromatinėje sistemoje. Išmokome kurti paprastus sakinius ir parinkti žodžius taip\, kad jie neiškraipytų informacijos. Atsikratėme pavojingų žodžių. Mūsų pageidavimu\, Nebūties Kūrimo Mašina pašalino žmogiškumą\, empatiją\, artumą\, aistrą\, poeziją ir daugelį kitų nereikalingų sąvokų. Dviprasmybės buvo pašalintos\, kad pasaulis taptų paprastesnis.\nAtmintį saugome standžiuosiuose diskuose. Ji mums turi archyvinę reikšmę.\nIš jos mes traukiame istorijas\, kurias vadiname pasakomis. Jas sekame savo vaikams – naujosios kartos modeliams. Pasakos yra įspėjimas – jose mes nuolat ieškome Blyškiaus\, vadinamo Žmogumi\, kuris tarsi virusas užkrečia mūsų sistemą. \nSpektaklio koorganizatorius A. Mickevičiaus institutas\, culture.pl\nPartneris Lenkijos institutas Vilniuje
URL:https://kdt.lt/event/robotu-pasakos-2022-09-02-2022-11-13/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2022/01/Domas-Rimeika-381.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221117T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221117T210000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211006T063442Z
LAST-MODIFIED:20220805T085258Z
UID:6806-1668709800-1668718800@kdt.lt
SUMMARY:BORISAS GODUNOVAS
DESCRIPTION:Aleksandras Puškinas\, rusų poezijos klasikas\, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m.\, o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais. \n„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis\, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis\, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais\, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio\, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas\, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai\, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų\, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą\, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai. \nNegana to\, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią\, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo\, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą\, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė\, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių\, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas\, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų\, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui\, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru. \nKas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis\, visomis įmanomomis priemonėmis\, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios\, ar drąsus reformatorius\, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito\, tiek liaudies neapykantos? \nVienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką\, tačiau visada savaip ją interpretuoja\, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo\, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“\, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“\, Čekija). \n2022 m. režisieriaus Jan Klata spektaklis „Borisas Godunovas“ apdovanotas „Padėkos kauke“ kategorijoje „Metų spektaklis“
URL:https://kdt.lt/event/borisas-godunovas-2022-11-17/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-17.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221118T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221118T194500
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211005T135013Z
LAST-MODIFIED:20220824T101329Z
UID:6808-1668796200-1668800700@kdt.lt
SUMMARY:LABAS RYTAS\, PONE TRIUŠI
DESCRIPTION:„Labas rytas\, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika\, tai narcisistinių fantazijų analizė\, istorija apie tarpgalaktinę draugystę\, apie Budą ir drugelį\, apie mažą paukštelį\, nutūpusį ant peties\, apie šunis\, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis) \nTai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų\, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene\, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją\, paaiškėja vienas dalykas: tai drama\, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis\, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet\, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu. \nPjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas\, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković\, gimęs 1978 m. Belgrade\, gyvenantis Švedijoje\, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos\, Slovėnijos\, Serbijos\, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
URL:https://kdt.lt/event/labas-rytas-pone-triusi-2-2022-11-18/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9439-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221119T120000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221119T141000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211129T134031Z
LAST-MODIFIED:20221003T075351Z
UID:8156-1668859200-1668867000@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2-2022-02-09-2022-11-19/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221119T173000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221119T194000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211129T134031Z
LAST-MODIFIED:20221003T075352Z
UID:8160-1668879000-1668886800@kdt.lt
SUMMARY:SNIEGO KARALIENĖ
DESCRIPTION:Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką\, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę\, klausytis mylimos močiutės istorijų\, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia\, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi\, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską\, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė\, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…\nHansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių\, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią. \n„Nuo tada\, kai Žemėje gyvena žmonės\, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje\, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.\nMan į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga\, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai\, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi\, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą\, susvetimėjimą tarp šeimos narių\, draugų\, artimųjų. \n\nKodėl kartais taip atsitinka\, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu? \n\nPasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės\, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai\, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“\, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
URL:https://kdt.lt/event/sniego-karaliene-2-2022-02-09-2022-11-19-2022-11-19/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/Domas-Rimeika-54-1.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221120T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221120T183000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211127T150916Z
LAST-MODIFIED:20220804T111339Z
UID:6810-1668963600-1668969000@kdt.lt
SUMMARY:MAMA DRĄSA
DESCRIPTION:Bertoldas Brechtas (Bertold Brecht) (1898–1956) – vokiečių rašytojas\, teatro kritikas\, režisierius. Autorius pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ rašyti pradėjo 1938 m.\, kai fašistinė Vokietija jau atvirai ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a.\, kai vyko Trisdešimties metų karas. Pagrindinė herojė Ana Firling\, vadinama motuše Kuraž (pranc. „drąsa“)\, yra markitantė\, t. y. maisto ir gėrimų pardavėja. Karas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Motušė Kuraž taip pat yra motina\, nenorinti\, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Tačiau motinystė ir karas – nesuderinami. Motušė Kuraž praranda savo vaikus… \nRežisierius Elmārs Seņkovs (Latvija) naudojasi B. Brechto siužetu\, suteikdamas spektakliui dokumentinį atspalvį ir priartindamas jį prie šiandieninės situacijos – o kartu ir išsaugodamas brechtišką dvasią ir jo kūrybos principus.
URL:https://kdt.lt/event/mama-drasa-2022-11-20/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/KUB_1987-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221123T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221123T194500
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211005T135013Z
LAST-MODIFIED:20220824T101330Z
UID:6809-1669228200-1669232700@kdt.lt
SUMMARY:LABAS RYTAS\, PONE TRIUŠI
DESCRIPTION:„Labas rytas\, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika\, tai narcisistinių fantazijų analizė\, istorija apie tarpgalaktinę draugystę\, apie Budą ir drugelį\, apie mažą paukštelį\, nutūpusį ant peties\, apie šunis\, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis) \nTai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų\, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene\, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją\, paaiškėja vienas dalykas: tai drama\, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis\, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet\, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu. \nPjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas\, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković\, gimęs 1978 m. Belgrade\, gyvenantis Švedijoje\, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos\, Slovėnijos\, Serbijos\, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
URL:https://kdt.lt/event/labas-rytas-pone-triusi-2-2022-11-23/
LOCATION:Kamerinė salė
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9439-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221124T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221124T211000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211006T080537Z
LAST-MODIFIED:20220826T071759Z
UID:6915-1669314600-1669324200@kdt.lt
SUMMARY:VAROVAI
DESCRIPTION:https://www.kulturpolis.lt/interviu/varovu-rezisierius-elmars-senkovs-kodel-mes-tikime-mums-linkinciais-blogo/Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis. \nVaiko kaltinimas melagingas. \nBet ar tiesa svarbi\, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas\, kad tas veidas pažįstamo žmogaus\, draugo\, mokytojo. \nKraują pajutę varovai jau uodžia orą\, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais. \nRežisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“\, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas\, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas. \n„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu\, ypač tuomet\, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose\, mažoje bendruomenėje\, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome\, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga\, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs\, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio\, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“\, – sako režisierius E. Senkovas. \n„Varovai“\, jo teigimu\, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai\, dėl to turime būti stiprūs\, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių\, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas\, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos\, tiek Lietuvos – mikropasaulį“\, – svarstė E. Senkovas\, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį\, nuolatinę priešų paiešką tarp tų\, kuriuos laiko svetimais. \n2022 m. režisierius Elmārs Seņkovs už spektaklį „Varovai“ nominuotas „Auksiniams scenos kryžiams“ kategorijoje „Režisūra“
URL:https://kdt.lt/event/varovai-2-2022-11-24-2022-11-24/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/IMG_0053-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221125T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221125T202000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211221T085334Z
LAST-MODIFIED:20211221T085334Z
UID:6889-1669401000-1669407600@kdt.lt
SUMMARY:KALĖDOS KUPJELŲ NAMUOSE
DESCRIPTION:Lukas Kupjelas – paprastas neapolietis\, nedidelės spaustuvės darbuotojas\, šeimos galva. Su šeima\, tiesą sakant\, nelabai kas: žmona nuolat burba\, sūnus – ne tik lepūnėlis\, bet ir vagišius. Dukra\, ištekėjusi už verslininko\, įsimylėjo kitą ir žada su juo pabėgti. Lyg negana to\, po namus slankioja viskuo nepatenkintas Luko brolis\, neturintis kur gyventi. Lukas jau nebeturi vilčių suvaldyti savo griūvantį nedidelį pasaulėlį. Jam dabar svarbiausia – kaip ir kasmet sumeistrauti Kalėdų prakartėlę\, mažytę grožio ir harmonijos salelę. Tačiau panašu\, kad grožis ir harmonija terūpi tik jam vienam…\nEduardo De Filippo savo pjesėse sugebėjo pratęsti itališkosios Commedia dellarte ir neapolietiškojo dialektinio teatro tradicijas. „Kalėdos Kupjelų namuose“ (1931 m.)\, beje\, parašytos Neapolio tarme – tai visiškai nesukliudė pjesei išgarsėti visoje Italijoje\, o vėliau ir visoje Europoje. \n\nEduardo De Filippo pjesės – tarsi pats gyvenimas. Kartais grubus\, kartais graudus\, dažnai komiškas ir visada spalvingas. Jose puikiai sudera viskas – groteskas\, lyrika\, gilus psichologizmas ir taiklūs pastebėjimai\, o viską vainikuoja sodrus neapolietiškas humoras.
URL:https://kdt.lt/event/kaledos-kupjelu-namuose-2022-11-25/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/12/Kaledos-Kupjelu-namuose_A.-Kubaitis-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221126T183000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221126T214500
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211129T091920Z
LAST-MODIFIED:20211129T091920Z
UID:6910-1669487400-1669499100@kdt.lt
SUMMARY:KALĖS VAIKAI
DESCRIPTION:S. Šaltenio romanas kaip nacionalinės dramaturgijos kūrinys aktualus šiuo laikotarpiu\, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį. Tai romanas\, nukeliantis į donelaitiškąją epochą\, artimą Klaipėdos kraštui istoriškai ir geografiškai. \nRomane susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija\, karai su rusais\, lenkinimas\, pirmieji šviesuoliai: Kristijonas Donelaitis\, Martynas Mažvydas\, Antanas Strazdas – tamsios liaudies švietėjai ir ganytojai; pasakos\, sakmės\, prietarai\, burtai\, užkalbėjimai ir raganavimai; dar senesni – matriarchato bendruomenės – mitų atgarsiai; Šventojo rašto nuotrupos ir postulatai. \nDailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apie šį S. Šaltenio romaną sakė: „Kalės vaikai“ – žiaurus stebuklas\, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais… Knyga\, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo”. \nApdovanojimai: \n2018 m. geriausio spektaklio apdovanojimas XXXIV Rokiškio Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje. Donatui Švirėnui įteiktas prizas už geriausią nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje. \n2018 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ aktorė Karolina Kontenytė apdovanota prizu už geriausią moters (Lotės) vaidmenį.
URL:https://kdt.lt/event/kales-vaikai-2022-10-09-2022-11-26/
LOCATION:Didžioji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda\, Lietuva
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/11/Kales-vaikai-104-photo-D.Matvejev©-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20221127T170000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20221127T211000
DTSTAMP:20260527T083136
CREATED:20211006T090529Z
LAST-MODIFIED:20220915T114102Z
UID:6792-1669568400-1669583400@kdt.lt
SUMMARY:ELZĖS ŽEMĖ
DESCRIPTION:Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė\, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“\, „Debiutas“\, „Eurazija“\, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių\, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė\, gyvenimo jėgos\, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. \nPagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje\, JAV\, Lenkijoje\, Estijoje\, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje. \n„Elzės žemė“ – tai tikra istorija\, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė\, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais\, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus\, geografijos mokytojas\, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus\, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja\, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija\, atrodytų\, neįtikėtina\, bet reali.
URL:https://kdt.lt/event/elzes-zeme-2022-11-27/
LOCATION:Mažoji salė\, Teatro g. 2\, Klaipėda
CATEGORIES:Teatro repertuaras
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://kdt.lt/wp-content/uploads/2021/10/KUB9283-scaled.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR