Pagal Natacha De Poncharra pjesę „Žiurkiagalviai“ (arba „Nevykėliai“).
Ši istorija – tai žaisminga metafora apie atstūmimą ir kitoniškumą.
Žefis ir Žefas – broliai dvyniai nuo gimimo ir nuo likimo, gimę su žiurkių galvomis, kurias visada turėjo slėpti po kapišonais. Įvairūs jų bandymai rasti sau vietą žmonių bendruomenėje baigiasi nesėkmingai.
Tai žmonės, nublokšti į socialinį užribį, kuris taip pat yra visuomenės sudedamoji dalis.
Žefis ir Žefas kelia klausimus, bandydami suprasti ir išsiaiškinti, ką jie padarė ne taip, kodėl jie yra kitokie ir ar jie iš tiesų kitokie? Kodėl pasaulis jų nepriima? Jų pasakojama istorija pateikiama kaip liudijimas ir prisipažinimas, kur patys žiūrovai nusprendžia, kas šioje situacijoje yra kaltas.
