2026 04 03 | kauno.diena.lt
Pasirodžius bilietams į kamerinį dviejų aktorių vaidinamą spektaklį „Kai kurios erelių rūšys“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre – jie ištirpo labai greitai. Likus mėnesiui iki gastrolių, bilietų buvo nelikę į abu numatytus šio spektaklio rodymus. Gana retai į kitus miestus išvykstantys Klaipėdos dramos teatro spektakliai sulaukia didelio publikos susidomėjimo, deja, dėl daugumos naujausių pastatymų scenografijos mastelio ir sudėtingumo – gastrolės yra nemenkas iššūkis. „Kai kurios erelių rūšys“ – vienas iš retesnių šio teatro pastatymų, galintis nesudėtingai išvykti į kitus miestus.
Lenkų dramaturgo Domano Nowakowskio pjesę išvertė ir pagal ją spektaklį režisavo aktorius Igoris Reklaitis, kartu su juo spektaklyje vaidina aktorius Jonas Baranauskas. Prašomas apibūdinti šį spektaklį, jo režisierius tikina, kad siužetas iš pažiūros labai paprastas – veiksmo centre dviejų skirtingas amžiaus ir socialinio sluoksnio grupes atstovaujančių personažų sandūra – jaunas vaikinas iš provincijos atvyksta pas buvusią televizijos žvaigždę ir prašo pagalbos įsidarbinant naujame televizijos realybės šou projekte. „Mūsų spektaklis – apie pražūtingą medijų įtaką jauno žmogaus psichikai ir apie pasiklydusius žmones, karštligiškai ieškančius gyvenimo prasmės. J. Baranausko vaidinamas jaunas žmogus yra savo gyvenimo kelio pradžioje, o aš, jau perėjęs visus svarbiausius gyvenimo etapus, bandau jį įtikinti, kad jo pasirinktas kelias – dalyvauti vienadieniuose realybės šou – veda į pražūtį“, – pasakojo I. Reklaitis. Anot jo, šių personažų konflikte lengvai atpažįstamas ir mūsų visuomenės susiskaldymas į dvi stovyklas su skirtingu požiūriu į vienas ar kitas vertybes, „vienintelis kelias tai įveikti yra dialogas. Mes visi esame skirtingi. Reikia išmokti girdėti ne tik save, bet ir savo oponentą“, – apibendrino aktorius.
Apžvelgdamas keturis spektaklio gyvavimo metus, aktorius J. Baranauskas minėjo, kad „Kai kurios erelių rūšys“ su laiku jam vis artimesnės, „šį spektaklį sąlyginai priimu kaip iššūkį, mane intriguoja skirtingų kartų sankirta, būtent tai ir sutinkame spektaklyje – seno ir naujo pasaulių susidūrimą. Nuolat vykstantis kaitos procesas. Randu atpažįstamumą tame, kuomet veikiami jaunystės entuziazmo dažnai neįvertiname žmonių su gyvenimo išmintimi. Tad ir su I. Reklaičiu kaskart labai įdomu susitikti, stebėdamas kolegą, kaip jis dirba, kaip jis mato pasaulį, pažindamas jo požiūrį, persvarstau ir saviškį žiūros kampą. Be to, man patinka kai spektaklių tekstai atliepia mano gyvenimą, pasaulį, o šiame spektaklyje I. Reklaitis turi labai gerų tekstų, kuriuos galiu pritaikyt šiandienai ir dažnai apimančiam jausmui, kad nebeaišku apie ką šis pasaulis. Jis sako, „nebeliko jokios idėjos, nebeliko noro tikėti nors kokia idėja“. Aišku jis kalba iš personažo varpinės, bet tai man rezonuoja“, – kalbėjo aktorius.
Abu pašnekovai teigė nesistebintys greitai ištirpusiais „Kai kurios erelių rūšys“ gastrolių bilietais. Iš Kauno kilęs J. Baranauskas pastebėjo, kad šiame mieste kultūra yra paklausi, „Kaune sunku rasti bilietų į kultūros renginius. Kauno publika, gal esu šališkas, man visada atrodo kritiškesnė, reiklesnė. Jau laukiu gastrolių, gera bus parvažiuoti į gimtąjį miestą su šiuo spektakliu, tikrai viduje jaučiu didesnę šventę nei ji būtų važiuojant į kitą miestą. Be to, seniai bevaidinau Kaune, smalsu pamatyti, kurios spektaklio vietos veiks kauniečius žiūrovus, juk kiekvieno miesto publika vis kitaip priima skirtingus dalykus“. Pasak aktoriaus, ypač kai kalbama apie ilgiau vaidinamus spektaklius, jų eigoje išryškėja tam tikros publiką veikiančios vietos – pokštai, įtampos akimirkos, ir jos nebūtinai veiks spektaklį vaidinant kitoje vietoje, kitai publikai.
Reklaitis antrino kolegai sakydamas, pastebintis augančią kultūrinių renginių paklausą, bet jis šį poslinkį įžvelgia ne tik Kaune, ,,manau, kad žmonės dalinai pavargo nuo išmaniųjų telefonų, nuo interneto, nuo lėkštos televizijos ir po truputį grįžta prie knygų ir teatro, prie teatro, kuris galėtų atsakyti į svarbiausius jiems rūpimus klausimus. Kalba eina apie prasmę, apie mūsų bendravimą, kodėl jis tapo toks paviršutiniškas. Šiuolaikiniai bendravimo būdai ir bendravimo priemonės atpratino žmones kalbėtis apie esminius dalykus. O teatre vyksta būtent tai, dėl to jis vėl įgauna prasmę ir paklausą.“ Spektaklio „Kai kurios erelių rūšys“ mikrokosmose ši kalbėjimo ir susikalbėjimo tema skleidžiasi itin ryškiai.
„Kai kurios erelių rūšys“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre balandžio 15 d.
Pjesės autorius Doman Nowakowski, režisierius Igoris Reklaitis, scenografas, kostiumų dailininkas Artūras Šimonis, vaizdo projekcijų autorius Jonas Baranauskas, režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina: Igoris Reklaitis, Jonas Baranauskas
