2023 05 02, atviraklaipeda.lt
Gegužės pradžioje pradeda veikti saulės elektrinė ant Klaipėdos dramos teatro stogo. Numatoma, kad ji patenkins nemažą dalį teatro elektros energijos poreikio. Šis tvarios energijos projektas kainavo 98 010 Eur.
Seniausias teatras mieste taip pat yra ir moderniausias – Klaipėdos dramos teatras tapo pirmuoju mieste ant savo stogo įkurdinusiu saulės elektrinę.
„Kalbant apie šios iniciatyvos aktualumą, po karo visi suprato, kaip svarbu energetinė nepriklausomybė, tiesa, kai mes pradėjome ieškoti galimybės įsirengti saulės elektrinę, karas dar nevyko ir daugiau galvojome apie tvarumą, o ne taupymą“, – pranešime pažymi Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.
Teatras pasinaudojo galimybe gauti finansavimą iš Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektui „Atsinaujinančios energijos panaudojimas Klaipėdos dramos teatre“. Biudžetinėms įstaigoms APVA finansuoja iki 80 proc. projekto vertės.
Klaipėdos dramos teatras pateikė mokėjimo prašymą 58 010 Eur subsidijai gauti. Likusią dalį – 40 tūkst. Eur, skyrė teatro steigėjas – Kultūros ministerija. Saulės elektrinės instaliavimą reikėjo derinti ir su Kultūros paveldo departamentu, teatras juk istorinis pastatas istorinėje miesto dalyje.
Ant teatro stogo buvo sumontuoti 200 saulės modulių, šios saulės elektrinės pajėgumas – 80 kWh. Per metus teatras apytiksliai sunaudoja apie 170 tūkst. h, saulės elektrinė gali patenkinti net iki 44 proc. sunaudojamos elektros energijos.
„Man atrodo labai gražu turėti tokią elektrinę miesto centre, o dar teatre. Teatras juk pakankamai didelis elektros energijos vartotojas, rodome spektaklius su daug šou elementų, daug šviesų, ir man atrodo prasminga, kad dalį sunaudojamos elektros energijos pasigaminsime patys, – kalbėjo
T. Juočys. – Būtų nuostabu aplink turėti daugiau tokių iniciatyvų. Jos būtų didesnės, jei įtrauktume ir verslo sektorių. Mane labai inspiruoja pavyzdys iš Danijos – Kopenhagos operos teatro statybas finansavo „Maersk“ kompanijos įkurtas fondas. Tikiu, kad kai verslas tokiu mastu bendradarbiaus su kultūros sektoriumi, mums nereikės daryti perskyrų tarp miesto ir uosto.“
