Ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo stiprėja, kol nebelieka nė menkiausio skirtumo. Spektaklis susilieja su tikruoju gyvenimu. Nebereikia ruošti vaidmenų, reikia juos išbandyti. Improvizacijos nėra, yra tik absoliučios dabarties bedugnė.
Šiame spektaklyje kviečiama dalyvauti didelė nežinomų vyrų grupė. Šie vyrai, pakviesti iš gatvės, yra neabejotini spektaklio protagonistai, nors patys to nežino. Kiekvienas iš jų, norėdamas dalyvauti spektaklyje, turi pasirašyti elgsenos indikacijų sąrašą ir pasižadėti griežtai jo laikytis. Taisyklėse išdėstytos jų, kaip „aktorių“, pareigos. Net ir pasirašę, „aktoriai“ nežino spektaklio detalių.
Likus kelioms minutėms iki spektaklio pradžios, kiekvienam „aktoriui“ įteikiama policijos uniforma ir ausinių įrenginys. Pakilus uždangai, „aktoriai“ turi kruopščiai vykdyti į ausines duodamus nurodymus. Nurodymai – individualūs. Kiekvienas policininkas savuosius sužino spektaklio metu. Kiekvienas veiksmas turi būti atliktas per nurodymo nustatytą laiką. Įsakymų šaltinis lieka už scenos ribų, žiūrovai jo negali pamatyti.
