KELIAS Į DAMASKĄ

“Trilogija “Į Damaską” viena sudėtingiausių ir erdviausių Augusto Strindbergo pjesių, suteikianti galimybę turtingai teatrinei kalbai. Tai trilogija, kurios medžiagos užtektų dešimčiai spektaklių. Niekas, išskyrus Bergmaną, nėra pastatęs visos šios Strindbergo trilogijos. Strindbergas šią pjesę rašė, kai jį buvo ištikusi gyvenimo krizė. Tai labai autobiografinė pjesė, savotiška autoriaus savirefleksija. Joje jis permąsto vidutinio amžiaus vyro gyvenimą, kalba apie kūrybą, meilę, dievoiešką, tikėjimą, netikėjimą, savo gyvenimo tikslo paieškas, kalba, kaip tai keistai mums beskambėtų, apie kūrybos ir meilės nesuderinamumą, apie vyrą ir moterį, apie jų nenumaldomą norą būti kartu ir tos būties nepakeliamumą. Tai temos, kurios man svarbios šiuo gyvenimo laikotarpiu. Aš pats jaučiuosi pakeliui į Damaską. Mes visi esame pakeliui į Damaską. Ir visi šioje kelionėje esame akli, kaip kad ir šventas Paulius buvo aklas prieš tą apakimą, kurį patyrė regėdamas Dievo apsireiškimą.