Žydų kilmės lenkas Simonas Frankas 1962 m. atvyko į mažą Sivorio miestelį Argentinoje. Jis vienintelis iš savo šeimos išgyveno nacių koncentracijos stovyklą ir tai jį labai paveikė.
Praėjus keleriems metams po atvykimo jis pradėjo statyti keistą statinį savo sklype – scenografinę namo, kuriame gyveno Lenkijoje, rekonstrukciją. Simonas pastatė jį ne tam, kad jame gyventų. Bet tam, kad jis kažką simbolizuotų. Spektaklį.
Simonas pakvietė kaimynus jį apžiūrėti.
Spektaklyje, jo paties atliekamame monologe, atpasakojamas jo gyvenimas prieš karą, kaip dekoraciją naudojant jo namo Varšuvoje rekonstrukciją.
Visi atėjusieji buvo sujaudinti šios istorijos.
Jis pradėjo skirti vis daugiau laiko ir pinigų savo spektaklio dekoracijų kūrimui. Jos buvo labai tikroviškos ir kaskart vis didesnės.
Visas sklypas buvo pripildytas dekoracijų, primenančių Varšuvos vietoves. Jis buvo tarsi didžiulė filmavimo aikštelė.
Pamažu, Simono prašymu, spektaklyje pradėjo dalyvauti ir kaimynai. Jis skirdavo miestelio gyventojams įvairius su jo paties praeitimi susijusių žmonių vaidmenis. Simonas pats rašė scenas, dialogus.
Dalyvavimas spektaklyje keitė Sivorio gyventojų gyvenimus. Iš pradžių tai buvo tik ekscentriškas pomėgis, tačiau, kūrėjo nurodymu, jie ėmė į jį žiūrėti vis rimčiau ir atsakingiau. Kiekvienas iš jų turėjo įprastą darbą, gyveno įprastą gyvenimą, daugiausia susijusį su žemės ūkio produkcijos gamyba šioje vietovėje, tačiau per savaitę, kai buvo parodytas spektaklis, viskas pasikeitė.
Vieną dieną, 2005-ųjų pradžioje, federalinė policija suėmė senąjį lenką. Tiesa apie jo gyvenimą labai skyrėsi nuo to, ką jis vaizdavo.
2019 m. pradžioje Europoje gyvenantis teatro režisierius Validas Mansūras (Walid Mansour), pradėjo domėtis šia istorija. 2020-aisiais jis išvyko į Argentiną, norėdamas sukurti spektaklį.
Jam pavyko į sceną pasikviesti penkis Franko spektaklyje vaidinusius Sivorio gyventojus, kad jie papasakotų ir atgaivintų savo atsiminimus. O taip pat pamatytų, kiek tai paveikė ir jų pačių gyvenimus. Spektaklyje dalyvauja ir pats Validas Mansūras, kuris apmąsto savo tyrimą, kelionę į Argentiną ir tai, kaip galiausiai atsiskleidė kažkas, kas palaidota jo paties praeityje.
