Spektaklio veiksmas vyksta šeimoje, kur šeimos nariai tolerantiški vieni kitiems, gerbiantys vieni kitų pasirinkimus, nevaržantys vieni kitų laisvės. Šeimos ląstelė šiuo atveju – tai visuomenės atspindys.
Merei ir Poliui – per keturiasdešimt. Merė nori, kad Polis pakeistų darbą, bet jis to nenori. Jis – pavyzdingas biurokratas, keletą metų dirbantis naujoje valstybinėje įstaigoje ir jaučiantis savo veiklos socialinę reikšmę bei atsakomybę. O dabar ir Maksas, jų 18-metis sūnus, ką tik įsidarbino toje pačioje įstaigoje kaip ir tėvas.
Šiuolaikinė kanadiečio Martin Bellemare pjesė pasakoja apie tvarkingą, racionalią, struktūrizuotą visuomenę, kuri suteikia ir legalizuoja piliečių teisę nuspręsti, kada, kokiu būdu jie nori nutraukti savo gyvenimą.
Laisvė ir mirtis – dvi pagrindinės temos, apie kurias aktorius bei režisierius Dainius Gavenonis kartu su kūrybine komanda kalba spektaklyje „Laisvė“.
Laisvės tema šiuolaikiniame diskurse – dažnai pasikartojantis naratyvas. Laisvas žmogus, turintis galimybę rinktis, toleruojantis kito laisvus pasirinkimus – tarsi šiuolaikinis etalonas. Net jei pasirinkimas – mirtis, kai žmogus sąmoningai nusprendžia nutraukti gyvenimą. Dažnai susiduriame su požiūriu, kad esame savo likimo kalviai. Išnykus religijos ir tikėjimo principams, nebeliko aukštesnės jėgos už žmogų. Jis kontroliuoja aplinkybes, susikuria save, tad ir mirtį gali rinktis pats. Nenuostabu, kad žmogus, iškėlęs save į tokią atsakingą poziciją, lieka vienišas su savo galia rinktis.
Spektaklio kūrėjai ryžtasi kalbėti apie laisvės ribas ir kokią atsakomybę turime prieš save ir kitus laisvės koncepcijoje.
