Henrikas Ibsenas (Henrik Ibsen, 1828-1906) – norvegų dramaturgas, poetas, režisierius, pelnytai vadinamas šiuolaikinės pasaulinės dramaturgijos tėvu.
H. Ibseno laikų Norvegijos situacija mums artima ir iki skausmo atpažįstama: tuo metu Norvegija buvo priverstinėje unijoje su Švedija, norvegiškai buvo kalbama tik provincijoje, o miestiečiai ir visa aukštuomenė kalbėjo daniškai ir laikė save danų kultūros dalimi… Prasidėjus tautiniam atgimimui pasipylė romantiniai literatūros kūriniai, idealizuojantys kaimo gyvenimą, šlovinantys didvyrišką Norvegijos praeitį. H. Ibsenas romantizmu priešpastatė savąjį realizmą – gilų ir daugiasluoksnį, neleidžiantį vienareikšmiškai vertinti herojų poelgių.
Aiškios perskyros tarp gėrio ir blogio neaptiksite ir H. Ibseno dramoje „Laukinė antis“. Kaip tikrame gyvenime, čia nėra vien teigiamų ar vien neigiamų personažų – kiekvienas gyvena su savo ydomis, su savo iliuzijomis ir silpnybėmis. Net tyriausios svajonės pamažu virsta būdu paslėpti nuo kitų savo tingumą, o didieji kovotojai su pasaulio neteisybė pasirodo besą mirtinai pavojingi ir nešantys pražūtį kitiems, mažiau tobuliems šio netobulo pasaulio gyventojams… Kaip sako vienas pjesės personažų – „atimti iš paprasto žmogaus jo kasdienį melą – tai tas pats, kaip atimti iš jo laimę…“
