MOTERIS BE KŪNO

„Pjesė nukelia į dabartinę Kroatiją, kuri nuo 1995 m. pasibaigusio karo tebesigudo jo žaizdas. Kūrinyje prabyla pati istorija, duodama keletą žmogiškumo pamokų iš Balkanų. Apie pasaulį, nuolat balansuojantį ties beprotybės ir prievartos slenksčiu. Apie sunkų ir mirtinai pavojingą užsiėmimą – žmogiškumo išsaugojimą katastrofos akivaizdoje… Panaši situacija kaip ir Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Daugelis buvusių kareivių gyvena toliau ir užsiima atsakingus postus. Bet kiti negali taip toliau gyventi ir spendžia savo sąžinės problemas. Taip buvęs kareivis ateina pas prostitutę – pas daug už jį vyresnę „moteris be kūno“, ir pareiškia norą… ją vesti… Bet tai tik intriguojanti istorijos pradžia.“, teigė spektaklio režisierė – Ramunė Kudzmanaitė.