Premjera 2026 03 20
Režisierius Jokūbas Brazys
Pjesės autorius Elijas Martynenko
Scenografė Barbora Šulniūtė
Kostiumų dailininkė Karolina Fiodorovaitė
Kompozitorius Mantas Mockus
Šviesų dailininkas Karolis Zajauskas
Vaizdo projekcijų autorius Albertas Vaitiekus
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vaidina:
Rimantas Pelakauskas, Vaidas Jočys, Džiugas Grinys, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Karolis Norvilas, Jonas Viršilas, Renata Idzelytė, Samanta Pinaitytė
„Nojaus arka“ nėra biblinės istorijos perpasakojimas. Tai bandymas suprasti, ką šiandien reiškia gyventi tvano nuojautoje.
Atsispirdamas nuo Senojo Testamento mito, spektaklis kalba apie arką kaip sistemą, sprendžiančią, kas bus išsaugotas, o kas ne. „Nojaus arka“ – spektaklis apie priežastį, o ne patį tvaną. Apie momentą, kai pasaulis tampa nepakeliamas ir atsiranda poreikis viską pradėti iš naujo. Nojus po tvano pirmiausia aukoja: jis bando atkurti ryšį su Dievu per išgelbėto švaraus gyvūno aukojimą – išgelbėto tam, kad būtų paaukotas. Šiandien tas ryšys nutrūkęs. Mes nebemokame aukoti ne dėl savęs, o dėl kažko aukštesnio. Ritualas – iškrypęs.
Dievas liepia Nojui įstatyti arkoje langą į viršų. Ne į šoną. Išsigelbėjimo sąlyga – nematyti. Aklumas kaip moralinė strategija. Galbūt išlikti įmanoma tik atsisakius matyti kitų skausmą. Koks išsigelbėjimas ant kitų lavonų?
Spektaklyje tvano vaizdinys nėra stichinis. Jis lėtas, sisteminis. Jis kaupiasi per triukšmą, vaizdų perteklių, technologijas, per nevaisingumą, nesugebėjimą mylėti ir aukoti. Per kartojimą. Pasaulis, kuriame Dievo atvaizdas žmoguje nuolat žeidžiamas. Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas.
Tvano motyvas kartojasi daugelyje religijų. Jis išryškėja ne tik kaip bausmė, bet ir visiškas perkrovimas. „Nojaus arka“ – klausimas apie atsakomybę. Apie tai, ką kiekvienas pasiimtume su savimi. Ir ką paliktume skęsti. Ar į arką įleistume dirbtinį intelektą – mūsų laikų „nefilimą“? Ar jis būtų gyvybė, ar grėsmė?
Kiekvienas esame Nojus. Patys renkamės, ar prakeiksime, ar išgelbėsime.
Liko tik suvokti, ar gyvename prieš tvaną, po jo ar jame?
Spektaklyje vartojama necenzūrinė leksika, apnuoginti kūnai, spektaklio metu rūkoma.
