Nedaug yra tokių spektaklių, kurie rėktų apie nemeilę artimam, įkaitintos emocijos degintų veidmainystę, teroro ir niekšybės šešėlis tykotų, kėsindamasis į mus.
Bėgimas nuo savęs, įtampa ir baimė transformuojasi ir tampa strėle, virpančia ir spengiančia nuo savo pačios karščio. Mirtininkų būrys. Visi prasikaltę… Konfliktuojanti kontrastuojanti nusikaltimo ir bausmės tema savo skausmo estetika yra artima F.Dostojevskio ir A.Bloko kūrybai. Tai amžina tema, sena kaip pasaulis. Spektaklis tarsi magnetas ar daug kartų didinanti lupa dar labiau pritraukia ir užaštrina A. Sastre žodį ir veiksmą. Tai, kas atrodė labai toli, – dabar yra visai čia pat. Teroro aukos tarsi alsuoja į nugarą ir nuolatos siaurėjančio rato nuojauta neleidžia nurimti.