Pagal Viljamo Šekspyro pjesę
Premjera 2025 11 13
Scenografas Oles Makukhin
Choreografė Inga Kuznecova
Kostiumų dailininkė Valdemara Jasulaitytė
Kostiumų dailininkės asistentė Polina Nimrea
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas
Vaizdo menininkas Kristijonas Dirsė
Kompozitorė π (Monika Poderytė)
Garso režisierius Edvinas Vasiljevas
Politikos konsultantas Vytis Silius
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Glosteris, vėliau Karalius Ričardas III – Mantas Bendžius / Karolis Maiskis
Karalienė Elžbieta – Monika Poderytė
Karalius Edvardas – Rimantas Pelakauskas
Ričmondas – Gytis Mikšys / Nojus Stirbys
Klarensas; Riversas; Retklifas – Jonas Baranauskas
Karalienė Margarita; Trečias miestietis – Toma Gailiutė
Jorko hercogienė – Regina Arbačiauskaitė
Ledi Ana; Antras miestietis – Laima Akstinaitė / Digna Kulionytė
Antras žmogžudys; Bakingemas; Stenlis; Didikas – Karolis Legenis
Ilio vyskupas – Vidas Jakimauskas
Lordmeras; Pirmas žmogžudys; Pirmas miestietis; Tirelis – Vaidas Jočys
Ketsbis; Didikas; Raštininkas; Kurjeris; Pažas – Valerijus Kazlauskas
Brekenberis; Hestingsas – Karolis Norvilas
Plačiai žinoma Viljamo Šekspyro pjesė „Ričardas III“ pasakoja apie negailestingo, manipuliatyvaus Glosterio hercogo iškilimą ir nuosmukį. Pjesėje atsispindi šiandieniniam pasauliui ypač aktualios temos – makiaveliška politika ir valdymo principai, nestabilaus, negailestingo ir nenuoseklaus valdymo padariniai, gebėjimas manipuliuoti kitais pasitelkus retoriką ir kalbą (propagandą). Būsimo spektaklio komanda kels svarbius etinius ir filosofinius klausimus: ar blogis yra įgimtas, ar išugdomas? Kodėl žmones dažnai žavi ir traukia piktavališki veikėjai ir jų veiksmai? Ar kalbėdami apie šiandieninius įvykius naudojame kalbą produktyviai, kodėl tampa vis sunkiau atskirti patikimus žinių šaltinius? Ar tiesmuka ir primityvi agresoriaus propaganda netapo galingesniu įrankiu nei Vakarų diplomatinė retorika?
Pasak filosofo Slavojaus Žižeko, ne kartą įvairiose publikacijose ir interviu plačiai pasisakiusio apie Ukrainoje vykstantį karą, šiuo metu galima įžvelgti grįžtančią kolektyvinę tendenciją žavėtis smurto veiksmais, palaikyti smurtaujančią pusę ir patį smurtautoją, kaip šiems laikams labai autentišką, herojišką figūrą. Nors ši idėja arčiausiai Ukrainos ir rusijos konflikto esančioms valstybėms atrodo absurdiška, pasak filosofo, šiuo metu putino vykdomą politiką Vakarų kolektyvinė sąmonė dažnai priima kaip atsvarą neva JAV primestam kapitalistiniam, vartotojiškam, perdėtai diplomatiškam pasauliui. Pasak S. Žižeko, Europa kurį laiką gyveno tam tikrame saugumo „burbule“ ir šiuo metu netgi Vakarų pasaulio taikos palaikymo mechanizmai dažnai tęsia smurto retoriką: dalis JAV ir Vakarų Europos valstybių laikosi požiūrio, kad Ukraina negali laimėti vykstančio karo, todėl dėl taikos pasaulyje valstybių lyderiams reikėtų susėsti prie derybų stalo ir rasti kompromisą. Šiandien stebime dviprasmišką situaciją, kai diplomatiškas ir minkštas Vakarų pasaulio pasipriešinimas ne tik nėra pakankamas karui sustabdyti, bet ir kelia abejones dėl galios pozicijų pasiskirstymo pasaulyje, kuriame buvo tvirtai tikima, jog karas Europoje negalėtų įvykti dar ilgus metus. Pasak būsimo spektaklio režisieriaus A. Areimos, šiuo metu pasaulis ir mūsų valstybė išgyvena ypač reikšmingą laikotarpį, kai iš naujo reikia permąstyti laisvės, demokratijos, saugumo, atsakomybės, savitarpio pagalbos sąvokas, todėl šias temas būtina pristatyti ir analizuoti visuomenėje kuo plačiau.
2014 m. AAT trupė savo kelią profesionaliame scenos menų lauke pradėjo spektakliu „Ričardas II: Post factum“. Spektaklis buvo nominuotas geriausio režisieriaus, metų debiuto bei geriausio antraplanio moters vaidmens „Auksinių scenos kryžių“ kategorijose, išsiskyrė kaip vienas iš ryškiausiai netradicinėje erdvėje tais metais pristatytų kūrinių (šis spektaklis buvo pristatomas ant miestui svarbių institucijų laiptų). Spektaklis „Ričardas III“ kuriamas ne tik nepriklausomos teatro trupės AAT dešimtmečio sukakčiai pažymėti – šis kūrinys ne tik bus įtrauktas į naują, nuolatinį KDT ir AAT trupių repertuarą, taip pat pažymės ir naują kūrybinį etapą, pirmąjį bendrą projektą kartu su Klaipėdos dramos teatru.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
