„Šokis objektui ir vaikui“ yra apie santykį su vaiko idėja, santykį su šokiu ir kūrybiniu procesu: prasmės, tikrumo ieškojimas, bandymas išbūti kūrybos bei gyvenimo buityje. Spektaklis kalba apie lūkesčius ir stereotipus, primetamus sau bei kitiems.
Kūrybinė komanda kelia klausimus apie visuomenėje savaime suprantamus kanonus kaip vaikų turėjimas, jų laukimas, susilaukimas, negalėjimas ar nenoras turėti. Visus vienaip ar kitaip paliečia vaikų turėjimo klausimas – kad ir ką bepasirinktume, jaučiame lyg ir būtinybę dėl savo pasirinkimo pasiteisinti.
