Žmogui be dramų gyventi neįdomu. Taip, neįdomu. Kai mums viskas sekasi, esame sveiki, sotūs, šiltai apsirengę, pasidaro nuobodu, tarsi kažko pradeda trūkti. Ir patys nejausdami pradedame kurti įvairias situacijas, kurios patenkintų mūsų pasąmonines programas, sukeltų tam tikras emocijų audras. Taip ir susikuriame dramas kasdienybėje, buityje, ieškome jų išorėje, aplinkoje… Tuo tarpu autorius siūlo savo kūrybinį potencialą koncentruoti į meninių dramų kūrimą. Išgyventi dramų sukeliamų emocijų poreikį kvapą gniaužiančiuose teatrų spektakliuose, parodose, koncertuose. Tam, kad namo galėtume grįžti pakylėti, įkvėpti ir vėl gyventi be dramų…
Ansis Burkė – meno žmogus: architektas, tapytojas, dėstytojas. Gimė Šilutėje, baigė E. Balsio menų mokyklą Klaipėdoje. Mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, baigė pastatų architektūros bakalauro ir magistro studijas. Nuo trečio kurso dėsto tapybą. Šiuo metu intensyviai tapo, rengia parodas, veda grupines ir privačias tapybos pamokas akademijoje bei savo studijoje.
Autorių įkvepia tai, kas gražu ir teisinga. Triumfas, pergalė, pagarba, dvasinis tobulėjimas, menas, kuris saugo, praturtina ir skatina tobulėti – tai pagrindiniai kūrybiniai impulsai ir afirmacijos. Autoriui tapyba – tai lyg pokalbis su savimi, pakylant virš savo galimybių ir susiliejant su aukštesniąja jėga.
Paroda persmelkta mitologiniais motyvais, deivių ir graikų mitų herojų siluetais, operos solistų, teatro atvaizdais, elegancija, harmonija, judesiu, spalvų susiliejimais ir kt. Dramatiškiausias parodoje eksponuojamas darbas – „Prasilenkiantys laike“ su Laokoontu priešakyje.
