Fotografijose – skirtingais metų laikotarpiais užfiksuotas Truikinų šaltinis, arba Šmitos versmė (Skuodo raj.). Stebėtojui atsiveria besikeičiantis mistiškas gamtos grožis ir neįtikėtini vandens atspindžiai.
Šaltinis pavadintas gretimoje sodyboje seniau gyvenusio ir ją prižiūrėjusio Šmitos vardu. Anksčiau kaimo gyventojai jame mirkė linus (sakoma, kad išaustos drobės buvo labai baltos), girdė gyvulius. Tik kartą į akivarą nugarmėjo jautis ir karvė. Dabar akivaro gylis – 6 metrai (anksčiau buvo gilesnis).
XX a. pradžioje prie šaltinio stovėjo koplyčia. Pasakojama, kad ši versmė turėjusi gydomųjų savybių. Vandens sąnariams, akims ir kitoms ligoms gydyti žmonės čia važiuodavę ir iš tolimesnių apylinkių. Su tuo siejama ir nemažai apeigų, kaip antai motinos, specialiai čia prausdavusios kūdikius, ar gyvulių aukojimas versmei.
Melioracijos laikais į versmės duburį buvo verčiami iš laukų surinkti rieduliai, tačiau ji išliko ir tebedžiugina savo gyvybingumu.
1980 m. Truikinų šaltinis paskelbtas gamtos paminklu, 1999 m. lapkričio 3 d. – hidrogeologiniu gamtos paveldo objektu. 2002 m. šaltinis įrašytas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.
„Man fotografija – tiesiog malonus sielai pomėgis, atsiradęs tada, kai paveldėjau didelį kiekį mamos bei krikštatėvio padarytų fotografijų. Vėliau atsirado ir bendraminčių, draugų. Norėjau sukurti kažką įdomaus, išskirtinio ir savito. Truikinų šaltinį atradau gana netikėtai – jį parodė vietiniai gyventojai. Versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. Aplinkiniai šlaitai apaugę medžiais.“
(Aneda Antanavičiūtė)
