Neišvengiamai užpildys dar vieną Klaipėdos dramos teatro repertuaro nišą – kaip tragikomiškas, turbūt „nekasinis“, į vyresniosios kartos žmonių pasaulėjautą orientuotas spektaklis.
Keturi buvę žymūs operos solistai, vis dar trokštantys būti svarbūs ir reikalingi, išeinantys gal bene paskutinį kartą į sceną ne iš tiesų sudainuoti savo genialių partijų, bet pabūti šalia jų statistais.