Premjera 2026 03 20
Režisierius Jokūbas Brazys
Pjesės autorius Elijas Martynenko
Scenografė Barbora Šulniūtė
Kostiumų dailininkė Karolina Fiodorovaitė
Kompozitorius Mantas Mockus
Šviesų dailininkas Karolis Zajauskas
Vaizdo projekcijų autorius Albertas Vaitiekus
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vaidina:
Rimantas Pelakauskas, Vaidas Jočys, Džiugas Grinys, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Karolis Norvilas, Jonas Viršilas, Renata Idzelytė, Samanta Pinaitytė
Spektaklis kalba apie katastrofos nuojautą. Apie būseną, kai sausra jau savyje nešioja tvano atmintį, tarsi vanduo būtų pasitraukęs tik iš paviršiaus, bet likęs kūnuose, sprendimuose, baimėse. Neaišku, ar gyvename prieš tvaną, ar po jo – scenoje laikas praranda kryptį.
Atsispirdamas nuo Nojaus arkos mito, spektaklis jį suvokia ne kaip išsigelbėjimo istoriją, o kaip atrankos modelį. Arka čia tampa sistema, kuri verčia rinktis, rūšiuoti, palikti už borto. Scenoje stebima žmonija kaip rūšis, atsidūrusi išlikimo situacijoje, kur žmogus blaškosi tarp gyvuliško instinkto ir žmogiškosios vilties.
Ar dar įmanoma išsaugoti ką nors daugiau nei kūnus?
Kas šiandien laikomas vertu bilieto į arką? Ir kas lieka už jos ribų?
Spektaklio dramaturgija kuriama repeticijų metu, bendradarbiaujant su rašytoju E. Martynenko ir taikant laboratorinį darbo principą.
Tai spektaklis apie tvano nuojautą.
Apie Nojų, kurį kiekvienas nešiojamės savyje.
Spektaklyje vartojama necenzūrinė leksika, apnuoginti kūnai, spektaklio metu rūkoma.
