Po švarku dėvi prisiminimą iš teatro. Jis apie tą kartą, kai tavo oda šiurpo scenoje išsiskleidžiant reikšmių konsteliacijai. Gal tai buvo tik tavo patirtis, bet žiūrint į baltas aktorių rankas pajutai sutankėjusį širdies plakimą ir įsielektrinantį orą. Chaotišką tavo atminties prieblandą staiga ryškiai nutvieskė linijos, susiejusios XIV a. poeziją ir XV a. ją iliustravusį dailininką, vieną antikos mitą ir zigzagu šovusios per amžius į šiandien. Tai buvo neįtikėtina suvokimo akimirka apie tai, kas mes esame. Nors ji tik truko sekundės dalį, bet dabar tu sergi teatru ir lankaisi visuose spektakliuose. Vėl ir vėl ieškai to jausmo. Ne visada pavyksta. Bet pastebi, kad kiekviename spektaklyje yra tik tau paslėpta žinutė. Skaitai jas ir tikiesi iššifruoti jų visumą.
Per spektaklio pertrauką geri tirštą kavą ir tingiai nužiūrinėji aplinkinius. Tai už vieno, tai už kito žmogaus švarko atlapo švysteli akies simbolis. Toks pat, kokiu paženklinti ir tavo marškinėliai iš teatro. Drama-cha-cha, – sako užrašas ant jų krūtinės.
Supranti, kad vienatvės nėra – priklausai teatro buriamai ieškančiųjų bendrijai.
Marškinėliai trumpomis rankovėmis
Sudėtis: 92% medvilnė, 8% elastanas.
