2023 10 24, ve.lt
Lapkričio 9 ir 10 dienomis Alytaus gyventojai turės išskirtinę progą pamatyti net du, gana retai iš pajūrio išvykstančio Klaipėdos dramos teatro spektaklius. Jie viešės Alytuje vyksiančiame teatrų festivalyje COM•MEDIA.
Nuo 2012 m. Alytaus miesto teatro rengiamas festivalis – puiki proga Pietų Lietuvos gyventojams niekur neišvykstant susipažinti su platesniu Lietuvos ir užsienio teatrų kūrėjų darbais. Klaipėdiečiai šiame festivalyje dalyvauja ne pirmą kartą. 2019 m. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kalės vaikai” (pagal S. Šaltenio pjesę, rež. E. Nekrošius) festivalyje buvo išrinktas geriausiu spektakliu, o geriausiu aktoriumi nominuotas jame Varpininko Karvelio vaidmenį kūręs Darius Meškauskas.
Šiemet COM•MEDIA programoje du Klaipėdos dramos teatro spektakliai. Į vaikus orientuotoje programoje lapkričio 9 d. dalyvaus pagal žymiausio lenkų mokslinės fantastikos autoriaus ir vizionieriaus S. Lemo kūrybą kurtos „Robotų pasakos“ (rež. K. Dworakowski), o lapkričio 10 d. pagrindinėje programoje – pagal šiuolaikinio švedų dramaturgo L. Noréno pjesę kurti „Demonai“ (rež. D. Rabašauskas).
Atrinkti gastrolėms spektaklius klaipėdiečiams ganėtinai sunku – paskutinieji scenos meno kūriniai šiame teatre pasižymi sudėtingais, monumentaliais scenografijos sprendimais. Savaip adaptuoti išvykai teko ir „Robotų pasakas“ bei „Demonus“. Klaipėdoje rodant „Robotų pasakas“ virš žiūrovų galvų – asteroidai, Alytuje jie liks tik scenos erdvėje. Išvežant šį spektaklį teko perpjauti ir vieną svarbiausių dekoracijų – kosminio laivo kapsulę, kitaip jos būtų nepavykę transportuoti.
Su „Demonais“ situacija paprastesnė, bet ir jiems Alytuje teks pritaikyti specialų apšvietimą, nėra galimybės išvežti specifinės šiam spektakliui naudojamos lempos.
K. Dworakowskio „Robotų pasakos“ išsiskiria režisieriaus pagarbiu požiūriu į jaunesnę auditoriją, dažnai jaunimui kuriantis, jis ir dirbdamas Klaipėdoje pabrėžė būtinybę su jaunimu kalbėti neinfantiliai, kaip su lygiais, nenuvertinti jauno žmogaus gebėjimo jausti ir suprasti. „Spektaklyje paliečiami esminiai klausimai, kaip meilė, mirtis, savęs paieškos. Mano svajonė, kad teatre įvyktų suaugusiųjų ir paauglių susitikimas.
Gal kaip suaugusieji galėtume suprasti, kaip pasaulį įsivaizduoja tie, kuriems jį perduodame, o jie galėtų geriau suprasti, kaip jis padarytas. Tai, kas mus visus jungia ir kas mums visiems bendra – mes visi, nepaisant amžiaus, kartais negalime rasti atsakymų į svarbiausius klausimus“, – spektaklio kūrimo metu Klaipėdoje sakė režisierius.
„Robotų pasakų“ scenoje – įspūdingi kostiumai ir fantastinis pasaulėvaizdis. Kritikų teigiamai įvertintas spektaklis jo auditoriją įtraukia į fantastinėmis aplinkybėmis besivystantį siužetą, bet jo centre – kiekvienam žmogui aktualūs dalykai. „Šiame spektaklyje sužavėjo ypatinga estetinė švara, stilistinis vieningumas, iki smulkmenų apgalvotas ir išgrynintas žanras. <…> Tiesą sakant, „Robotų pasakose“, net ir labai pasistengus, nėra prie ko prikibti vizualumo ir minties sąryšio požiūriu.
Scenoje nuo pradžios iki pabaigos karaliavo tiesiog tobula stilistinė ir žanrinė vienovė, tarsi paimta iš kokio teatro vadovėlio“, – apie šiuo metu vienintelį Klaipėdos dramos teatro repertuare esantį kūrinį paaugliams atsiliepė jį apžvelgusi teatrologė J. Grigaitienė.
D. Rabašausko režisuoti „Demonai“ – vienas populiariausių spektaklių Klaipėdos dramos teatro repertuare. Nors spektaklio scenografija gana minimalistinė ir jame vaidina tik keturi aktoriai, jis intensyvus jame prasiveržiančiomis tarpusavio santykių įtampomis.
Scenoje dvi sutuoktinių poros ir už paviršiuje gražaus jų bendrystės fasado bręstanti katastrofa.
„Negalima slėpti: pjesė nėra šviesi, bet ji linksma. Autoriaus žvilgsnis į pasaulį taiklus, gilus, analitinis ir persmelktas labai gero humoro jausmo. Tai įdomus derinys.
Turbūt ne veltui Larsas Norénas vadinamas antruoju Strindbergu“, – prieš spektaklio premjerą 2020 m. kalbėjo jo režisierius D. Rabašauskas. Anot jo, pagrindinė pjesės linija – ne vaizduojamų porų viešai skalbiami nešvarūs skalbiniai, anaiptol – tai pojūčių badas, „juk visi mūsų pojūčiai, potyriai turi būti vis aštresni. Mes nesitenkinam neaštriais dalykais: reikia aštrumos, kad kažką pajaustumėm, patirtumėm, kad sukrėstų“.
