Tekstas ir judesys susipina į sklandžiai stilingą kūrinį, kuris klausia: jei ištiktų nelaimė, ką tu darytum, į ką kreiptumeisi? Vienišas taksi vairuotojas užmezga ryšį su jautriu vazoniniu augalu. Mylinti tos pačios lyties pora ginčijasi dėl surogatinės motinystės. Kruopšti moteris lydi savo katiną į paskutinę kelionę. Dvasios mediumai įgarsina slapčiausias šių veikėjų mintis ir jausmus.
2020 m. epidemija užgriuvo pasaulį tarsi cunamis. Ši nelaimė parodė, kad žmonės yra ypatingai vieniši. Izoliacija ir fizinio kontakto nutraukimas sustiprino dabartinės eros vienišumą. Tačiau visai kaip jūros banga – žmonės ir viskas pasaulyje tarpusavyje tampriai susiję. „Bangų šnabždesys“ atskleidžia tarpusavio priklausomybę, atsirandančią gyvenimo bangose tarp kompanjonų, žmonių ir gyvūnų, žmonių ir augalų. Tam, kad užklupus potvyniui, net būdami vieni, nesijaustume vieniši.
Scenarijus iš pradžių buvo įkvėptas 2011 m. Rytų Japonijos 311 žemės drebėjimo, kuris sukėlė cunamį ir Fukušimos branduolinę avariją. Šie įvykiai ne tik šokiravo Japonijos visuomenę, bet ir paskatino naujai įsivertinti gyvenamąją aplinką; taip pat ir Taivanui, Ramiojo vandenyno salų grandinės salai, esančiai ant lūžio linijos. Jeigu atsitiks tokio lygio nelaimė, kiek žalos ji sukels? Kiek laiko užtruks atsigauti?
Režisierius Chung Po-Yuan pakvietė Emiko Agatsuma, japoniško butoh teatro šokėją ir choreografę, keliauti į Osoro kalną – vieną iš trijų Japonijos vietų, kuriose vaidenasi, ir apsilankyti pas Itako, japonų raganą. Taip, kaip ir Taivano dvasiniai mediumai, Itako gali paliepti mirusiajam užvaldyti ją ir pasinaudoti ja kaip tiltu komunikacijai su gyvaisiais. Dviejų simbolių vertimas kinų kalba (潮來, Itako) reiškia potvynį.
„Bangų šnabždesys“ perteikia dvigubą Itako reikšmę: užvaldymas ir užliejimas, gilinantis į žmogiškąją meilės, vienišumo ir egzistencijos prigimtį per nelaimės prognozę. „Bangų šnabždesys“ išverstas į anglų, japonų ir korėjiečių kalbas. Spektaklis buvo parodytas teatro festivaliuose „Korean People Theater Festival“ (2020), „The Seoul International Environmental Theater Festival“ (2021) ir „Edinburgh Festival Fringe: Taiwan Season“ (2022).
Text and movement dovetail in a fluidly stylished production which asks: If disaster were to strike what would you do, who could you turn to? A lonely taxi driver shares a bond with a sensitive potted plant. A loving same-sex couple are conflicted about surrogate parenting. A diligent woman accompanies her cat for her its last journey. Spirit mediums voice these characters’ innermost thoughts and feelings.
The epidemic hits the world like a tsunami in 2020. People appear to be particularly lonely during the disaster. The isolation and interruption of physical contact strengthens the current era’s loneliness. However, just like the wave, people and everything in the world are bound to be implicated, emerging and annihilating one after another. “The Whisper of the Waves” reveals the interdependence between companions, humans and animals, and humans and plants, emerging in the wave of life. So that they are not lonely despite being alone, even when the flood comes.
The script was originally inspired by the 2011 East Japan 311 earthquake, which caused the tsunami and the Fukushima nuclear accident. These events did not only shock Japanese society, but also started a self-examination about their living environment; as for Taiwan, an island sitting on the fault line of the Pacific Island chain, if a disaster of the same level occurs, how much damage will it cause? How long will it take to recover?
Director Chung Po-Yuan invited Emiko Agatsuma, a Butoh dancer and choreographer, to travel to Mount Osore, one of Japan’s three haunted sites, to visit Itako (Japanese witch). Like the spirit mediums in Taiwan, “Itako” can tell the dead to possess her and use her as a bridge to communicate with the living. The Chinese translation of the two character s(潮來, Itako) carries the meaning of flooding.
“The Whisper of the Waves” applies the dual meaning of “Itako”, possession and the flooding, digging into human nature of “love, loneliness and existence” through the prediction of disaster. “The Whisper of the Waves” was translated into English, Japanese, and Korean. Upon its completion, it was then performed during the Korean People Theater Festival in 2020, the Seoul International Environmental Theater Festival 2021 and Edinburgh Festival Fringe: Taiwan Season in 2022.