“Ir kas toliau?”
Paklausiame tikėdamiesi konkretaus atsakymo. Tačiau greitai aplanko suvokimas, jog atsakymo į šį klausimą nėra. Ši kontradikcija tampa spektaklio „bowel” atspirties tašku.
Spektaklio ir jam specialiai parašytos pjesės koncepcijos pagrindu tapo žymiojo prancūzų teatro meistro Antonino Artaud (1896–1948) teatro principai, jo kūrybinis metodas ir jo pirmoji pjesė „Kraujo purslai“ (pranc. „Jet de Sang“). Lietuvoje niekada nestatyta prancūzų menininko pjesė pateikia fantastišką žmogaus ir pasaulio sukūrimo bei sunaikinimo (savinaikos) įvykių eigą. Tuo tarpu Naubertas Jasinskas nagrinėja šiuolaikinio žmogaus tapatybės efemeriškumą.
Spektaklis “bowel” analizuoja tapatybės ir ją formuojančių kasdieninių įtakų sąveiką. Per vaizdus ir pojūčius nagrinėjama monotonija, rutina. Šios būsenos tampa veiksmo pagrindu, jas kūrinio veikėjai išgyvena siurrealistiškai komiškame pasaulyje. Žiūrovai kviečiami pakeisti perspektyvą, kurioje suvokiame save, atmesti sau iškeltus ar įbruktus, ribotus prasmės ir tikslo suvokimus.
