Pjesė remiasi tikrais istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš šimtą metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija), kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, vizionieriai, anarchistai, o Kultūros ministru buvo pats maestro Arturas Toskaninis.
Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d‘Anuncijus: italų poetas, lakūnas, Italijos nacionalinis didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar tikrai pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo Mokytoju viešai vadino Musolinis, su kuriuo Gabrielė d‘Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. Pats Musolinis apie santykius su poetu, kurio akivaizdžiai prisibijojo, yra išsitaręs: „Jei skauda dantį, jis arba išraunamas, arba užplombuojamas auksu“.
„Kas prieš mus“ – pjesė apie fašizmo prigimtį. Ir, žinoma, apie menininko atsakomybę grėsmės akivaizdoje.
Kas nutinka, kai romantiškas idėjas perima jomis susižavėjusi minia – ne pernelyg protingi, bet labai uolūs ir
stropūs vykdytojai? Istorija rodo, kad geruoju tai niekada nesibaigia.
„Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką.“