Pjesė „Naktis“ pirmą kartą pastatyta 2005 m., kaip bendras Krokuvos „Stary Teatr“ (Lenkija)ir Diuseldorfo „Staatsschauspiel“ (Vokietija) projektas.
Tai farsas, kuriame egzistensinis kartėlis persipina humoru ir jautrumu žmogiškąjai būčiai.Pjesės veiksmas vyksta ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Jaunas vagišius iš Rytų Europos žūsta, kai jį peršauna papuošalų parduotuvės savininkas. Po mirties vaikino širdis nelegaliai išimama ir persodinama į juvelyro kūną.
Pjesėje Stasiuk preparuoja stereotipus ir beprotiškiausias mitologijas, abipusį įtarumą ir baimes, kurių apstu sudėtinguose rytų ir vakarų Europos santykiuose. Tiesiogine ir perkeltine
prasme jis stengiasi suvienyti slavišką širdį ir vokišką protą ir ieško atviros erdvės, kurioje lenkai ir vokiečiai atsikratytų savo baimių ir prietarų, senų ir naujų stereotipų, suprastų vienas kitą ir susivienytų kaip teisėti vienos Europos šeimos nariai.
