Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, bendradarbiaudamas su VšĮ „Darbininkai“, kviečia žiūrovus į jaunosios kartos teatro režisieriaus, audiovizualinių patirčių kūrėjo Nauberto Jasinsko vizualų poetinį pasakojimą – spektaklį pagal garsaus švedų kino ir teatro režisieriaus, vieno moderniojo kino kūrėjų Ingmar Bergman (1918–2007) scenarijų „Neištikimoji“. Tai vienas iš paskutiniųjų I. Bergman kino scenarijų, pagal kurį filmo jam taip ir nepavyko susukti. 2000 m. tai padarė jo mūza, buvusi mylimoji aktorė Liv Ulman. Šįsyk legendinio režisieriaus kino scenarijus pritaikytas teatro scenai.
N. Jasinsko teigimu, Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą I. Bergman „Neištikimosios“ pastatymui jis pasirinko pirmiausia dėl estetinės pajautos. „Iš tiesų klasika ne visur tinka dėl tam tikro konteksto, o I. Bergman ir Vilniaus mažasis teatras turi bendrą estetinę nuojautą, per kurią gali susijungti“, – įsitikinęs jaunasis kūrėjas. Režisieriui svarbu, pasitelkus klasikos kūrinius, dekonstruojant tam tikrą tradiciją, kalbėti apie šiuolaikybę.
Pasak režisieriaus, gyvenimo pabaigoje I. Bergman savo kūryboje nagrinėjo tiesos, meilės konceptus, permąstė neveikiančių, arba kompromisinių, santykių perspektyvą. Tai darydamas, jis neria dar giliau – į savo prisiminimus, jaunystę. „Man atrodo, kad nuo jo kūrybos pradžios iki paskutiniųjų filmų scenarijų galima matyti labai didelį kismą – tradicijos savyje sulaužymą. Tai viena svarbiausių temų, mat čia kalbama apie galimybę kisti ne per kartas, o kartoje savaime“, – įsitikinęs N. Jasinskas.
„Neištikimojoje“ I. Bergman rūpi menininko pasaulis, jo sielą draskantys konfliktai, aistros, kūrybiniai ieškojimai, nesėkmės. Rašydamas „Neištikimąją“ jis naudojasi ilgamete, turtinga asmenine patirtimi. Šiame kūrinyje senstantį rašytoją lanko jo vaizduotės sukurtas labai tikroviškas personažas Marianė, kuri pasakoja dramatišką savo pačios ir sykiu rašytojo istoriją. Marianė – aktorė, jos vyras – garsus dirigentas, jiedu turi dukrelę Izabelę, tai graži, darni šeima. Tačiau Marianė įsimyli šeimos draugą – teatro ir kino režisierių, kuriam ne itin sekasi. Tas lengvabūdiškas, neatsakingas jos žingsnis pavirsta šiurpia šeimos katastrofa.
Pasak režisieriaus, šis spektaklis pirmiausia yra apie meilę ir neištikimybės perspektyvą: kaip ir kodėl žmoguje gimsta vadinamasis dualumas, negalėjimas išsakyti savo poreikių; kodėl mes neigiame savo geismą, nors jis yra nenumaldomas; kas atsitinka, kai mes nesikalbam ir ignoruojam, nutylim tiesą. N. Jasinskas spektaklio istoriją pasakoja ne iš I. Bergman kuriamo alter ego, o iš moters – neištikimosios – perspektyvos.
N. Jasinsko kūrybą galima suskirstyti į dvi kategorijas: naujų teatrinių formų paiešką ir dramos teatro spektaklius, siūlančius nagrinėti kitoniškas žmogiškųjų santykių perspektyvas. Šie aspektai tampa kertiniu žingsniu, konstruojant ir naująjį scenos kūrinį.
Projektą iš dalies finansuoja: LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Projekto rėmėjas Vilniaus miesto savivaldybė
Pjesė rodoma Ingmar Bergman fondo vardu susitarus su „Josef Weinberger Limited“
Pjesę rodyti teisę suteikė Ingmar Bergman Foundation: www.ingmarbergman.se
Nuotraukų autorius Martynas Norvaišas
