Eimunto Nekrošiaus kūryba daugiau kaip tris dešimtmečius buvo tarptautinės teatro bendruomenės dėmesio centre. Režisierius buvo vienas iš kelių Centrinės ir Rytų Europos šalių teatro menininkų, reikšmingai paveikusių šiuolaikinio teatro raidą ir atspindėjusių gilumines visuomenines šių šalių transformacijas. Šiam, vienam iškiliausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros kūrėjų, tarptautinį pripažinimą pelnė jo unikalus, į nieką nepanašus meninis mąstymas, iš kurio gimė šiuolaikinio scenos meno žodyne jau prieš kelis dešimtmečius prigijęs terminas Nekrošiaus teatras.
Eimuntas Nekrošius dirbo įvairiuose pasaulio ir Lietuvos teatruose. Bet didžiausią dėmesį skyrė savo įkurtam teatrui „Meno fortas“. Čia jis per du dešimtmečius surepetavo daugumą savo spektaklių. Kai kurie iš jų ir buvo rodomi „Meno forto“ salėje. „Meno fortas“ Nekrošiui reiškė ne tik vietą, į kurią jis nuolat sugrįždavo, bet taip pat išreiškė jo kūrybinę poziciją. Per teatro pavadinimą Nekrošius apibrėžė vertybines savo kūrybos koordinates. Dauguma E.Nekrošiaus „Meno forte“ sukurtų spektaklių jau neberodomi. Liko tik jų nuotraukos, eskizai, užrašai ir scenografijos objektai.
Parodoje pristatomi jau neberodomi spektakliai: Hamletas, Makbetas, Otelas, Metai, Giesmių giesmė, Faustas, Idiotas, Dieviškoji komedija. Eksponuojami režisieriaus kūrybinių bendražygių Nadeždos Gultiajevos ir Mariaus Nekrošiaus sukurtų spektaklių scenovaizdžių elementai, piešiniai, eskizai, kostiumai ir fotografijos iš asmeninių archyvų. Su spektakliais susietos režisieriaus minčių ir užrašų citatos.
Ekspozicija, apkeliavusi režisieriaus kūrybai reikšmingas vietas – Neapolį Italijoje, Sankt Peterburgą Rusijoje, Liubliną Lenkijoje, Nacionalinę dailės galeriją ir Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejų Vilniuje, Raseinių krašto istorijos muziejų, eksponuojama Klaipėdos dramos teatre, kur režisierius pastatė vieną paskutiniųjų savo spektaklių – Sauliaus Šaltenio „Kalės vaikus“.
PARODOS ATIDARYMAS 2023 11 18, 16.30 VAL.
Parodos architektas Marius Nekrošius
Kuratoriai: Audronis Liuga ir Julija Reklaitė
Dizaineris Audrius Jankauskas
Parodos rengėjas Teatras Meno fortas
Koprodiuseriai: Fondazione Campania dei Festival (Neapolis, Italija),
Festivalis „Konfrontacje Teatralne“ (Liubilnas, Lenkija),
Teatras – festivalis „Baltiskij Dom“ (Sankt Peterburgas, Rusija)
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Partneris Klaipėdos dramos teatras
Aš jos niekados nepakeisiu. Man užtenka tų temų.
koks šėtoniškas dalykas tos dėžės magnetizmas.Kaip koks narkotikas. Tampi priklausomas.
Visos mintys, laimėjimai ir nesėkmės neleidžia nuo jos atitrūkti. Man tas magnetizmas nesuprantamas, ir nebandau jo suprasti.
Dabar teatras nukrypo į technologijas, atsirado daug priemonių, skolinių iš įvairių menų.
Negaliu lygintis su rašytojais, kurie tūkstantį kartų labiau už mane jautė ir subtiliau suprato gyvenimą.
Mane visada apima gėda, kai režisierius bando prilygti tokiam rašytojui…
Taigi, pradinis postūmis yra literatūra. Tarsi atkartojame kitų mintis, bet visada norisi būti truputį autoriumi. Ir kartais tai pavyksta.
Galima pakeisti dekoraciją, apšvietimą, bet turi išlikti esmė – emocijos ir jausmai.
Šiandien aš to labai pasiilgstu. Kai sutampa aktoriaus ir salės širdies plakimas, tada įvyksta stebuklas.
To siekiu ir savo darbuose. Gal kartais pavyksta tai padaryti kokį dvidešimt minučių. Kai išnyksta riba tarp aktoriaus ir vaidmens. Dingsta vaidyba. Aš apskritai nevartočiau žodžio vaidyba. Man patinka sakyti – būti scenoje.
Būti tam tikromis aplinkybėmis, atsisakant žodžio vaidinti. Man patinka būsenų, buvimo teatras.
Jis nėra pasyvus, užtenka dinamikos.
Viskas, ko ieškau – tai žmogiškumo ir šilumos šaltoje ir rūsčioje medžiagoje.
Kad ir neteisingai, kad ir nesąmones kažkokias daryti, bet tik nepapulti į tą bendrą menininkų, aktorių, režisierių eilę.
Reikia atrasti savy jėgų tikėti tuo ką darai ir dirbti…
Eimuntas Nekrošius
