Krepšelyje nėra produktų.

NUO
2022.11.04
IKI
2022.11.29

REŽISIERIŲ POVILĄ GAIDĮ PRISIMENANT

1937 05 24–2021 07 11
Gimimo vieta: Subačius, Kupiškio r.

Ilgametis Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius, kino ir teatro aktorius Povilas Gaidys visą savo gyvenimą susiejo su Klaipėda ir miesto kultūra. Teatro žiūrovų bei kritikų lūpose Klaipėdos dramos teatras ir Povilas Gaidys iki šiol sinonimai.

1963 m. vyriausiuoju teatro režisieriumi paskirtas P. Gaidys į vieningą kūrybinį ansamblį suvienijo dvi skirtingas tuo metu teatre buvusias trupes, ėmė formuoti brandų repertuarą, o per jį ir naują uostamiesčio žmonių požiūrį į teatro meną. Geriausi tuometiniai P. Gaidžio pastatymai brandino mąstantį, analizuojantį žiūrovą, daug prisidėjo ugdant tautinę žmonių savimonę.

Tokie pastatymai, kaip Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, „Krintančios žvaigždės“, I. Kočergos „Laiko meistrai“, V. Majakovskio „Pirtis“, B. Sruogos „Milžino paunksmė“, J. Glinskio „Po Svarstyklių ženklu“, A. Kopkovo „Dramblys“, M. Gorkio „Dugne“, V. Merežko „Proletarinis laimės malūnas“, K. Sajos „Poliglotas. Abstinentas“, „Žemaičių piemuo“ ir daugelis kitų, anuomet turėjo ne tik estetinį poveikį, bet ir didžiulį politinį rezonansą. Opoziciniai P. Gaidžio pastatymai garsino ne tik teatrą, kaip savitą, neprilygstamą miesto kultūros švyturį, bet ir patį uostamiestį.

P. Gaidys nepamiršo ir kito savo pašaukimo – aktorystės. Vaidino teatre ir kino filmuose: „Birželis, vasaros pradžia“, „Skrydis per Atlantą“, Moteris ir keturi jos vyrai“, „Elzė iš Gilijos“ ir kt.

P. Gaidžio kūrybiniai darbai (sukurta per 80 spektaklių!) plečia žiūrovų akiratį, skatina gilesnį pasaulio ir žmogaus pažinimą. Tvirta kūrybinė bei pilietinė režisieriaus pozicija ugdė ir teatrą, ir žiūrovą.

Per penkiasdešimt kūrybos metų P. Gaidys subrandino aukšto meninio lygio trupę, kurioje yra ir paties režisieriaus paruoštos keturios aktorių laidos. Klaipėda gali didžiuotis turėdama kūrybingiausią Lietuvoje teatro kolektyvą. Tai vienas didžiausių P. Gaidžio nuopelnų. Jo išugdyti scenos meistrai garsina miestą puikiais kūrybiniais darbais.

Vieni paskutiniųjų P. Gaidžio pastatymų: E. E. Schmitto „Paleistuvis“, „Oskaras ir ponia Rožė“, „Jausmų tektonika“, J. Kesselringo „Aršenikas ir seni nėriniai“, A. Herzogo „4000 mylių“, E. de Filippo „Kalėdos Kupjelų namuose“, J. Pulinovič „Elzės žemė“ ir kt.

Už nuopelnus Lietuvos teatro menui P. Gaidžiui suteikti apdovanojimai: Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1971), Lietuvos valstybinė premija (1979), Lietuvos liaudies artisto garbės vardas (1987), LR Vyriausybės premija (1997), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinas (2002), Klaipėdos miesto kultūros magistro vardas (2005), „Auksinis scenos kryžius“ (2013).

Parodos lankymas nemokamas. Ji veiks iki lapkričio 29 d. Aplankyti bus galima teatro skaityklos darbo valandomis ir prieš spektaklius.

Long arrow
Grįžti atgal
teatre visada yra
„ką veikti“
Long arrow